Grynakraujė

23 - Aleksas

Sutrikęs stebėjau, kaip Eliza greitai atsidūrė Leonardui už nugaros. Kai mergina kažką pasakė jam, jis tik šyptelėjo ir dar stipriau sugniaužė Lindos kaklą.
- Aleksai ateik,- garsiai sušuko Liza.
Nieko nelaukęs nuskubėjau prie jų, ir staiga Linda pradėjo skrieti link manęs vos ją sugavęs pažvelgiau į sustingusius Liza ir Leo. Eliza grakščiai nuleidusi koją atsistojo tiesiai bei šyptelėjo man. Net ir būdama kovos įkarštyje ji sugebėjo išlikti rami, bet Leonardas buvo įniršęs.
- Padėk Lizai,- prisiartinęs prie manęs tarė Tomas.
Nieko jam neatsakęs nuskubėjau link juodaplaukės.
- Žinai, man nereikia, tavo pagalbos,- ramiai tarė mergina.
- Nebūk tokia tikra,- čiupęs ją už liemens tariau.
Vos spėjau ją patraukti nuo atskrendančio dručkio. Storulis net įlindo į žemę, o tai šiek tiek gąsdino.
- Nejaugi manai, kad tave lengvai paleisiu?- piktai paklausė Leonardas, Elizos.
- Nejaugi manai, taip lengvai tave paliksiu?- sarkastiškai paklausė juodaplaukė, jau šiepdama iltis.
Viskas vyko lyg pagreitintame filme, jie puolė vienas kitą lyg ištroškę žvėrys, bet Liza vis sugebėdavo grakščiai išsisukti nuo Leo smūgių, o mane pradėjo pulti jo žmonės.
- Atsargiau,- juodamasi tarė Diana, o jos ranka laikė kitos merginos kumštį.
- Ačiū,- šypsodamasis atrėmiau kitą smūgį tos raudonplaukės merginos.
Mudviem su Diana tai buvo lyg žaidimas, kurį privalėjome laimėti. Staiga išgirdau klykiant Lizą, bet ji klykė ne iš skausmo, o iš įsiūčio.
- Nejaugi tik dabar tai supratai?- pašaipiai paklausė Leo.
- Tu, mirsi,- įniršio apimta šaukė Eliza.
Leonardas tik juokėsi iš jos pasakytų žodžių, o tai dar labiau supykdė juodaplaukę. Mergina žaibišku greičiu trenkė jam iš kumščio, smūgis buvo toks galingas, kad Leo atsitrenkė į antro aukšto namo sieną. Nespėjus jam nukristi ji pašoko prie jo ir nuplėšė jam rankas. Brunetas pradėjo klykti nesavu balsu, bet mergina nurovė jam galvą. Vos tai padariusi Liza pradėjo kristi nuo sienos kartu su kūnu, kuris kažkada buvo Leonardas. Dar spėjau ją sugauti, prieš paliečiant žemę. Visi Leo grynakraujai išsilakstė po šios egzikucijos, o aš toliau laikiau išsekusią Lizą.
- Nunešk ją į jos kambarį,- paliepė man Tomas.
Aš tik linktelėjau ir pradėjau nešti Elizą.