Prarasti prisiminimai

-8-

   -Labas,-nedrasiai ištariau ir priėjau prie jo.-žinau tai gan keista vėl matyti mane ir man tave.

Eitanas atsikosėjo ir atsistojo, vis dar žiūrėjo į mane išbalusiu veidu.

-Aš galvojau,kad tu mirus.-žiūrėjo į mane kaip į vaiduoklį.

-Na aš ir taip galvojau kol nesulaukiau jos žinutės.-priėjo prie mūsų Kotryna.

-Aš tai čia, nereikia manęs laidoti.-žiūrėjau į juos abu.

Eitanas su Kotryna tik susižvalgė ir nusivedė mane i Eitano kambari. Na galvojau,kad jis bus tvarkingas,bet pasirodo klydau. Kampe buvo sumesti  rūbai, ant sienu prikabinta plakatu tikriausiai iš kokių filmų ar kokios pop žvaigždės. Visi prisėdome ant lovos abu tik žvalgėsi vienas į kitą, o aš tikriai jaučiausi nejaukiai būdama tokioje aplinkoje. Galiausiai Eitanas atsiduso.

-Tu tikrai nieko nepameni ? Nei savo praeities nieko nieko ?.-aš tik papurčiau galva.

-Aš jai kazkiek paspasakojau apie mokykla ir apie tave.

-O apie įvyki ?

-Ne.-žvilgtelėjo į mane Kotryna.

-Kas nutiko ? Aš noriu viską žinoti.-pakilau nuo lovos.

-Tau mama nieko nepasakojo ?

-Ne, ji vengia šito pokalbio.- nuleidau galvą. 

Man tikrai buvo keista kodėl mama vis vengdavo kalbėti šia tema. Jei pasakydavo tai labai trumpai ir apie draugus nieko nesakydavo. Taip ir mane privertė galvoti,kad aš buvau viena, visų pamiršta tik mama kuri buvo šalia.

-Kai atvykau pas ją Andrėjos mama ant manęs užsipuolė, buvau nepageidaujama.

-Oho.-nustebo Eitanas.-nu ir keista gi ji.

-Atsiprašau dėl savo mamos.-Kotryna žvilgtelėjusi į mane šyptelėjo.

-Viskas gerai Andre.

-Eitanai gal gali papasakoti apie tą baisią diena ?-atsisėdau ant lovos, kai jis linktelėjo man ir šalia prisėdo.

Praeitis iki įvykio.

Suskambo skambutis ir greitai išlėkiau iš klasės, pagaliau buvo paskutinė pamoka. Pamačiau merginą dedančią knygas į spintelę, greitai pribėgau prie jos čiupes už liemens pakėliau ją ir apsukau aplinui.

-Ką darai Eitanai!- rėkė Andrėja trankydama kumšiais man į nugarą.

-Kas? Gi pasilgau savo merginos.-nusijuokiau nuleisdamas ją ant žemės.

Susiraukus žiūrėjo į mane,kol galiausiai pasirodė šypsena veide.

-Na gerai aš irgi tavęs pasilgau.- pabučiavo mane ir uždarė spintelę.

Nuėję į mašinų aikštelę susiradau savo motociklą ir kartu išvažavome iš mokyklos. Parvežęs ją namo pamačiau tarpduryje stovinuojančią Andrėjos mama. Kai Andrėja nulipo nuo motociklo pamojavau jos mamai,bet ji tik žiūrėjo į mane susiraukusi. 

-Ir kodėl aš tavo mamai taip nepatinku ?

-Ai, nekreipk dėmesio. Svarbu tu man patinki.- pabučiavus mane nuėjo link namų.

Sedėjau prie kompiuterio, žvilgtelėjau į laikrodį rodė jau 23:30. Pakilęs nuo kėdės ruošiausi eiti miegoti, kai staiga išgirdau stuksenima į langą. Žvilgelėjau, tamsoje stovėjo Andrėja, greitai išbėgau į kiemą.

-Ką tu čia veiki taip vėlai ?-apkabinau ją.

-Važiuojam kur nors prasivažinėti.-girdėjau liūdesį jos balse.

-Gal geriau einame pas mane sušalsi dar.-ji tik papurtė galvą.-kas nutiko ?

-Su mama susipykau ji nenori, kad su tavimi susitikynėčiau. Važiuojam kur nors tik tu ir aš.

-Na gerai.-pasikrapsčiau galva ir atsiduses nuėjau pasimti raktelių. Jau abu sedėjome ant motociklo, jaučiau kaip Andrėja stipriai mane apsikabino. Išlėkėm į gatves, nors buvo tikrai vėlu bet judriose gatvėse netruko mašinų.

-Nagi Eitanai paspausk!-šaukė ji.

Spustelėjęs greičiau, jaučiau kaip Andrėja atsikabino nuo manęs. Žvilgtelėjau pro petį, o ji iškėlė rankas ir šaukė iš džiaugsmo. Kai atsisukau į kelią staiga pamačiau priešais išnirusią mašiną.

-O tu šūdas!-surėkiau ir stabdžiau,stengdamasis išvengti smūgio.

Išvengti nepavyko, motociklas trenkėsi su griausmu į mašinos šoną. Jaučiau kaip perskridau mašina ir plojausi ant asfalto, didžiulis skausmas pervėrė koją ir ranką. Pribėgę žmonės klausinėjo manęs, kad neprarasčiau sąmonės. Atvyko du mediku automobiliai, kol mane apžiurinėjo toliau užmačiau gulinčią Andrėja. Kai ją užkėlė ant gulto pamačiau jos kruviną veidą. Vaizdas pradėjo nebeaiškėti,viskas sukosi, liko tik tamsa.

Prabudau ligoninei, buvo sutvarstyta ranka ir koja- jos buvo lūžusios. Šalia sedėjo Kotryna ir mano šeima. 

-Jis atsibudo!-sušuko mama,prišokusi mane apsikabino.

-Kaip džiaugiamės, kad tau viskas gerai.-šypsojosi tėvas.

-Dėkui. O kaip Andrėja ?-žvilktelėjau į Kotryna.

Ji žiūrėjo į mane su akimis pilnu ašarų.

-Deja, pranešė jos mama, kad ji neišgyveno.

Dabartis

-Tai taip va ir nutiko viskas.-baigė pasakoti Eitanas.

Aš sedėjau su savom mintim ir galvojau apie mamą.