Prarasti prisiminimai

-9-

Jau praėjo kelios dienos kai Andrėja buvo dingusi iš namų. Turėjau nujausti, kad tai kažkada įvyks. Vaikštinėjau po kambarius nerimastingai, vis masčiau kur ji galėjo dingti. Pas Kotryna tikrai negalėjo išvykti, kadangi po mūsų paskutinio pokalbio pasisakė, kad visam išvyksta į Londona. 

Prieš trejeta dienų.

Tvarkiausi virtuvėje, kol ploviau indus masčiau apie pietus. Sudėjusi viską į džiovyklę išgirdau pažystama balsą, suklusau. Tai buvo Kotrynos balsas, buvau jai sakiusi ligoninėje kokia sunki Andrėjos būklė ir buvome susitare, kad ją paliks ramybėje. 

-Labas Kotryna ir Andrėja.-tik ižengusi į svetaine pasisveikinau.

-Labas mama.-atsisuko Andrėja.

-Laba diena.-šyptelėjo Kotryna.

-Galiu su tavimi truputėli  pasikalbėti Kotryna?

-Na taip.- linktelėjusi išėjome į kiema.

Atsidususi sunėriau rankas.

-Tu esi protinga mergina Kotryna, juk mes susitarėme.

-Žinau, atleiskit, bet aš jos taip pasiilgau.-gūžtelėjo pečiais.-Aš greit išvyksiu į Londona visam laikui, norėjau nors atsisveikinti.

-Juk žinai kokia ji gali pasidaryti nestabili, gydytojai sakė, kad jos yra pakrikusi psichika.

-Bet, vistiek manau jai yra geriau kai aš bučiau šalia.-susiraukė Kotryna.

-Kai tu esi šalia jai padarysi tik blogiau, jai gali į galva šauti bet kas. Ar supranti?-bandžiau gražiuojiu jai paaiškinti.

Ji žiūrėjo į mane supratingu žvilgsniu, bet tik papurtė galva.

-Ar tu supranti... nenoriu, kad viskas sugryžtu iš jos praeities!-surėkusi duris pravėrė Andrėja.

Dabartis

Rankoje spaudžiau telefona, tik žinojau vienam žmogui galiu skambinti, jei tik jis padės. Surinkau buvusio vyro numeri.

"Labas Aleksai. Turiu bėda su Andrėja"

"Kas nutiko? Vėl jinai įsigalvoja žmones?"

"Nesu tuo tikra. Jau kelios dienos kai jos nėra, manau tau pavyktu ją surasti, juk tu mieste dabar gyveni"

"Žinoma, Džoana. Iš karto dabar einu jos ieškoti, viską tau pranešiu. O skambinai gydytojams?"

"Dar ne, aš bijau. Juk žinai kaip jie su ja pasielgs, vėl smaigstys ją adatomis. Man tai skaudu matyti"

"Suprantu, tave. Man irgi skaudu, tokia Andrėja matyti"-giliai atsiduso.

"Gerai Aleksai turiu eiti, pranešk kai ją rasi."

Padėjusi rageli, susmukau ant sofos. Skruostais riedėjo ašaros, susigūžiau verkiau kūkčiodama.