Prarasti prisiminimai

-3-

  Suskambo telefonas, kai valgiau pusryčius su mama. Ji į mane pažvelgė.

-Kas tau skambina ?

-Nežinau,-pažiūrėjau į telefoną.-nepažystamas numeris.

-Nekelk.-staigiai atšovė mama.

Žvilgtelėjau į ją, paimiau telefoną ir nuėjau į savo kambarį.

-Andrėja !-girdėjau kaip surėkė mama, kai užsidariau duris.

Nedrasiai pakėliau ragelį.

-Labas čia Kotryna kuri rašė tau laišką.

-Labas.-nedrąsiai pasakiau.

-Žinau, kad tau dabar yra sunku. Bet kaip tu laikaisi ?

-Gerai ačiū. O galiu paklausti ?

-Žinoma.-atsakė maloniai Kotryna.

-Kas tu buvai man ? Nepyk nes aš nieko neatsimenu.

-Viskas gerai Andre. Mes buvom geriausios draugės iki tos nelaimės ir daugiau aš tavęs nebemačiau.

-Kokios nelaimės ?-susiraukiau.-ir dėl ko manes nebematei ?

-Tau mama nieko nepasakojo ?

-Ne.

-Keista. Gerai pasakyk kur tu gyveni aš atvyksiu ir pasikalbėsime.

-Na gerai.-šyptelėjau.

Pasakiusi savo adresą Kotryna sakė bus po poros valandų. Laukiau jos nekandraudama.
Nusileidau žemyn, mama jau plovė indus. Žvilgtelėjo į mane pro savo petį, mačiau kaip ji susiraukė-buvo nepatenkinta. Tai pasirodė man keista.

Laukiau salione, buvau įtempusi ausis laukiau to durų skambučio. Suskambo, staigiai prilėkiau prie durų, pravėrus jas pamačiau aukštą liekną šviesiaplaukę, rudos akys iš toli švietė. Plačiai nusišypsojo ir apsikabino mane.

-Kaip aš tavęs pasilgau.-spaudė mane savo glėbyje.

-Laabaas.-sunkiai prakalbėjau. Kai ji mane paleido nuvedžiau į salioną.- tu Kotryna būsi ?

-Aha.-linksmai linktelėjo.

-Malonu susipažinti.- ištiesiau ranką, Kotryna sukikeno ir paspaudė ranką.

Įsitaisėme ant sofos su puodeliais arbatos.

-Norėčiau viską išgirsti ką žinai.-gurkštelėjiusi arbatos žvilgtelėjau į Kotryna.

-Viską nuo pradžių ?-linktelėjau jai.-gerai.

Pradėjo pasakoti kaip mes susipažinome, pasirodo mes senai jau draugavome nuo pradinės klasės. Dar papasakojo apie draugą Beną kuris buvo mūsų trijulės dalis, bet jis dabar išvykęs į užsienį. Ir papasakojo apie vaikiną Eitaną kurį aš buvau įsimylėjiusi. Paskui tapome pora, staiga pasakojimą nutraukė įžengusi mama.

-Labas Kotryna ir Andrėja.

-Labas mama.

-Labadiena.-šyptelėjo Kotryna.

-Galiu su tavimi truputėli pasikalbėti Kotryna ?-mamos žvilgnis buvo nelabai patenkintas.

-Na taip.-  abi išėjo į kiemą.

Žvilgtelėjau pro langą, mačiau jos tikrai kalbasi ne draugiškai. Viena kitai vis kažką aiškino. Neapkentusi išėjau ir aš.

-Nenoriu, kad viskas sugryžtu iš jos praeities!-surėkė mama ir pamačiusi mane nusiramino.

-Kas darosi ?

-Nieko Andrėja tiesiog tavo mama nenori, kad čia būčiau. Ate.-staigiai įlipo į savo mašiną ir išvažiavo.

-Mama!

-Kas ? Aš tau noriu tik gero.-glostė man galvą.
Nustūmiau jos ranką.

-Tu tik darai blogiau!-surikau ir nubėgau į savo kambarį, užsirakinau.

Kotryna buvo mano vienintelė draugė kurią pažinojau ir ją praradau ir tik dėl mamos principų.