Prarasti prisiminimai

-11-

 Praėjo penkios dienos kaip neturėjau jokių žinių iš Andrėjos, nei iš Alekso. Be proto jaudinausi, stovėdavau ir laukdavau prie lango sugniaužusi telefona, dažnai į jį žvilgčiodavau. Prisiminusi koks Aleksas būdavo su Andrėja paimdavo vidinis pyktis. Kai po avarijos pasisakė, kad girdi balsus ir mato žmones, kurių deja nei aš nei Aleksas nematydavome. 

  Vieną diena Aleksas norėjo uždaryti mano dukra į psichiatrine ligonine, buvo kuo tikriausiai įsitikinęs, kad jai pakriko protas ir išsigalvoja visokias nesąmones. Tikrai nepritariau jo tokiam veiksmui, bet kai dirbau jisai man nežinant išvežė ją į ligonine. Jai pradėjo daryti įvairius tyrimus, leisti vaisus ir tikrai tai nepadėjo. Tik sužinojusi iškarto atvykau į ligoninę ir išsivežiau Andrėja, po kelių dienų išsiskyrėme su Aleksu. Turėjo jisai kita moterį, bet kai palietė vaika tai buvo paskutinis lašas, nebenorėjau jo akyse matyti.

Jaučiau savyje didele kaltę, ne dėl to kad palikau vyra, bet kad slėpiau dar didesnę paslaptį nuo Andrėjos. Po avarijos Eitanas teiravosi kaip ji jautėsi, o aš jį tik norėjau atstumti kuo toliau nuo jos, kad tik neprisimintu. Vis dar svarstau ar tai gerai padariau ar per mane jisai žuvo. 

Kai išleido Andrėja iš ligoninės, jau tai įvyko tas baisusis įvykis. Eitanas buvo nušautas, vienas iš dešimties šaudynių aukų. Tai buvo nekaltas vakaras naktiniame bare, tikriausiai skandino sielvarta alkoholyje, bet kažkoksai įsiutęs vyras prasmukęs pro apsauga pradėjo šaudyti žmones ir kulka taip pat kliudė jį. O jeigu būčiau leidusi Eitanui likti su ja gal dar jis būtu gyvas, tai mane kankina.

Sujaučiau rankoje vibruojantį telefona, tai buvo Aleksas.

-Na pagaliau, taip mane verti nervintis.-papykusi atsiliepiau.- tai kada atvažiuosite?

-Neatvažiuosime.-atrežė Aleksas.

-Ta prasme?

-Tu neišdrysai tai padaryti per tiek laiko, metas man imtis veiksmu.-girdėjosi kito ragelio pusėje didelis šurmulys.

-Ne Aleksai, aš tau draudžiu!-visas kūnas pradėjo virpėti iš baimės.

-Nieko dabar nebegali padaryti Džoana, jie ruošiasi ja guldyti į psichiatrine.-atrodė lyg kalbėjo su pasitenkinimu.

-Nedrysk!

-Gali atvykti atsisveikinti su ja, nes ne visada leis pasimatyti.-numetė rageli.