Endoros Pasaulio Kronikos. Sidabro Kristalo Legenda

« Šeštas skyrius»

Mūsų pasaulis

Kol Katerina padėjo tėvui susitvarkyti žaizdas, papasakojo apie žmones, įsibrovusius į jų namus ir apie tai, jog jie kažko ieškojo.

– Jie kalbėjo apie kažkokį kristalą... – susimąsčiusi prasitarė Katerina. – Ką jie turėjo omenyje?

– Eime.

Tėvas daugiau nieko nesakydamas ją nusivedė į savo darbo kambarį. Priėjęs prie vienos iš knygų lentynų, ištraukė niekuo neišsiskiriančią knygą, pasigirdo keistas garsas, atrodė, kad kažkas atsirakino ir priešais juos abu, tarsi durys atsivėrė knygų lentyna. Už jos Katerina pamatė juodą metalinį seifą, įtaisytą sienoje, ant kurio puikavosi LED ekranas bei mygtukai su skaičiais.

– Kas viduje? – paklausė Katerina.

– Tai, ko ieškojo tie du vyrai.

Katerina sulaikiusi kvapą stebėjo, kaip tėvas suvedė slaptažodį ir seifo durelės atsivėrė. Viduje buvo maža juoda dėžutė, kurią tėvas ištraukė ir atkišo Katerinai.

– Jis priklausė tavo mamai.

Katerina nieko nesakydama atvožė dėžutės dangtį ir pamatė jame gulint žalios spalvos kristalą.

– Koks gražus! – apžiūrinėdama net šūktelėjo iš susižavėjimo. – Bet kodėl jie galėjo ieškoti tokio daikto? Jis kuo nors ypatingas?

Katerina žvelgė į blizgantį kristalo paviršių, jausdama šilumą, sklindančią iš jo vidaus.

– Nes jis yra vienas iš septynių Vaivorykštinių kristalų. Tavo mama jį turėjo savo kūne, tačiau... Kai buvo nužudyta, kristalas paliko jį.

– O kas tai yra, tie Vaivorykštiniai kristalai? – paklausė ji.

– Yra legenda, – vėl prakalbo tėvas. – Joje sakoma, kad kai Žemės planeta buvo prie sunaikinimo ribos, Žemės karalienė sugebėjo tai sustabdyti. Prieš mirtį karalienė paaukojo savo mylimąjį, draugus bei visas dar turimas jėgas, kad sukurtų Sidabro kristalą – visos energijos šaltinį. Sakoma, jog jis turi beribius galios išteklius. Ir jį gavęs taps visos visatos valdytoju. Karalienei mirus, Sidabro kristalas skilo į septynias dalis – Vaivorykštinius kristalus. Jie išsibarstė Endoros pasaulyje bei slypi septyniose skirtingose asmenybėse. Ir tie žmonės vis atgimsta, pradėdami naujus gyvenimus, nieko nenutuokdami apie kristalus savo kūnuose.

Katerina klausėsi susidomėjusi. Ne be priežasties priešai jų vis ieškojo. Jeigu legenda apie Sidabro kristalą buvo tiesa, ji su tėvu buvo labai svarbių įvykių sūkuryje.

– Bet kodėl aš neprisimenu, kaip kristalas paliko mamos kūną? – staiga vėl paklausė ji. – Buvau šalia... kai ji mirė.

– Tu matei kristalą, kai tavo motina mirė. Bet aš užblokavau šiuos prisiminimus, turėjai apie tai nieko nežinoti. Šio ir kitų kristalų ieško pavojingi žmonės, nenorėjau, kad nukentėtum.

– Tie patys žmonės nužudė mano mamą, tiesa?

– Taip... Dėl kristalo jos kūne, Eva buvo nužudyta. Ir kad apsaugočiau kristalą, mes pabėgom iš Endoros.

Katerina iš visų jėgų stengėsi nepratrūkti. Tiesa apie tai, dėl ko buvo nužudyta jos motina, pagaliau išlindo į paviršių. Tačiau dar keli dalykai jai nedavė ramybės.

– Bet kodėl tie žmonės kristalo nepasiėmė dar tada, kai mano mama mirė?

Ji bandė sugalvoti logišką priežastį, tačiau nepavyko. Katerina tuo metu buvo tik vaikas, galėjo kristalą iš jos atimti. Net ją nužudyti, tačiau dėl kažkokios priežasties to nepadarė.