🔞STRIP CLUB×BTS×🔞

trisdešimta

Jk: Gal nori užsukti pas mane pavalgyti? Užsisakiau per daug maisto.. haha

Perskaičiau Jungkook žinutę ir pasitryniau akis. Jau 12 valanda dienos, o aš dar lovoje. Prabudau visai neseniai, bet nuo pat pirmos pabudimo sekundės, galvojau apie vakarykštį įvykį.
Dar kartą žvilgtelėjau į sms ir pasidėjusi telefoną ant pilvo, stebėjau lubas.
Kaip man dabar bendrauti su Jungkook?
Jis prisipažino, kad jam patinku.. bet jis kaip ir mano brolis. Neturiu tokių jausmų kaip Jk, negaliu atsakyti tuo pačiu ir nesuprantu savęs. Man patinka jo išvaizda, jo kūnas, jo bučiniai, glamonės..
STOP.
Kodėl tai mano galvoje? Pati sakiau, kad tai blogai, o štai guliu lovoje ir fantazuoju apie jo kūną..
Jo elgesys.. Kaip ir sakiau: patinka, bet tuo pačiu ir visko nekenčiu. Nekenčiu jo valdingumo, viso šio šantažo. Dabar ramiai gyvenčiau Taehyung namuose, jei Jungkook nebūtų išsiaiškinęs mano tapatybės.
Taip pat jis ir mielas. Pastarasias savaites daugiau laiko praleisdavome kartu jo namuose žiūrėdami filmus ar šiaip šnekučiuodamiesi. Ir.. tada buvo visko. Nesuprantu kas mane užvaldo tuo metu, kai Jk yra arti manęs..

Susivokiau, kad jam taip ir neatrašiau.

E: Ateisiu po 30minučių.

Vos po kelių sekundžių sulaukiau atsakymo:

Jk: Puiku, laukiu.

********
Susiruošiau gan greitai ir jau ėjau link Jungkook namų. Buvo labai graži diena, norėjosi likti lauke ir stebėti mėlyną dangų bei ryškiai šviečiančią saulę. Šiandien vakare mano pamaina, tai neturėčiau ilgai užsibūti, nes dar reikia susiruošti.

Įėjau į namus nesibeldusi, nes jau stovėdama prie durų girdėjau garsią muziką. Pamačiau jį lengvai šokantį virtuvėje prieš langą ir nusišypsojau. Kodėl šis žmogus mane taip nervina?

-O!-Jk netikėtai atsisuko su šypsena.

-Labas,-silpnai šyptelėjau. 

Jungkook patildė muziką.

-Taigi...,-jis pasitrynė delnus.

-Kaip miegojei?-paklausiau visiškai netikėto klausimo. Kas to klausia vos susitikus? Atsisėdau prie salelės.

-A... aš.. miegojau.. normaliai,-jis atsisėdo šalia manęs,-nevisai. Miegojau gan prastai.

-Ar tai dėl vakar?

Nuleidęs akis į savo rankas, puse lūpų šyptelėjo.

-Galbūt.

Nežiūrėdamas į mane, nuėjo paimti maisto nuo spintelės.

-Valgykim.

Džiaugiausi, kad fone groja muzika, nes  būtų buvusi mirtina tyla.

-Ar tu tikrai užsisakei tiek maisto tik sau?

-Hm. Prigavai. Norėjau tave pamatyti.

-Kodėl?-pažiūrėjau Jungkook į akis.

-Nes.. norėjau atsiprašyti.

-Maistu?-sukikenau.

-Taip. Ar maistas tavęs nedaro laiminga?

-Mhm,-linksėjau prisidengusi pilną burną maisto.

-Aš vakar.. kaip ir pirmas aprėkiau tave. Tai.. dėl to. Žinau, kad tave įstūmiau į labai nemalonią situaciją.. taigi, atsiprašau.

-Atleidžiu.

-Ačiū.
***
Pavalgę vis dar šnekučiavomės ir juokėmės.

-Ką šiandien veiksi?-paklausiau.

-Hm. Nežinau, nieko neplanavau. O tu?

-Darbas,-pasirėmiau galvą ranka.

-Tau dar vis ten patinka dirbti?

-Na.. taip. Tai geriausiai apmokamas darbas, kurį esu turėjusi. Mane tenkina ir darbo mokestis bei arbatpinigiai.

-O tu vis dar.. su tais Johnny reikalais susijusi?

-Šiek tiek. Niekada nebuvau į visa tai pilnai įsitraukusi. Johnny išvis nenorėjo, kad aš būčiau į visą šį mėšlą įsivėlusi. Bet.. jis kaip draugas, norėjo man padėti. Vienu metu buvau visiškam dugne, taigi..  buvo visko. Nenoriu prisiminti ir apie tai kalbėti.

Kūnu nuėjo šiurpas, pagalvojus apie tą laiką, kai dėl pinigų ir išgyvenimo pasirinkau tokius dalykus. Kartais vis dar šlykščiuosi savimi.

-Visko nežinau. Bet manau, kad suprantu, ką ir dėl ko visa tai darei.

-Užteks apie mane,-šyptelėjau,-vis norėjau paklausti.. na gal tai nemandagu, bet man tik įdomu. Iš kur visa tai?-rankomis parodžiau aplink.

-Virtuvė?-kilstelėjo antakį.

-Ne. Iš kur visi šie pinigai? Namas, butas. Niekada nesakei kuo užsiimi. Tau dar tik tiek metų ir nepalyginsi su tuo, ką turiu aš. Lagaminą.

-Taehyung irgi jaunas ir turi beveik viską.

-Taip. Jis turi klubą, verslą. Viskas su tuo aišku. O tu? Ar tai kokia paslaptis?

-Tai... am.. tai nėra paslaptis.

*bzzz* pradėjo vibruoti Jungkook telefonas esantis ant stalo.

-Aš atsiliepsiu,-jis atsistojo ir nuėjo į kitą kambarį.

Apsižvalgiau aplink. Nuosavas namas vienam jaunam vaikinui? Gal jis užsiima kokiais nelegaliais dalykais kaip ir John? Juk jie draugai.

*ding dong* išsigandau nuo netikėto garso.  Jk išlindo iš kito kambario prisidėjęs telefoną prie krūtinės ir sušnabždėjo, kad atidaryčiau duris.

Nurijau seiles ir nuėjau prie durų. Ką aš pasakysiu tam žmogui, gal ten koks jo draugas. Galėtų būti tik koks kurjeris, nes tada greitai dings. Palengva pravėriau duris ir prieš save išvydau moterį.

-La--,-moters šypsena išblėso.

Tai... O Dieve...
Man pakirto kojas ir galvojau jog nukrisiu, bet prisilaikiau į duris.

-Eunhye..,-moteris ištiesė ranką link mano veido ir žingsniu paėjau atgal.

-Patrauk savo rankas,-akyse susikaupė ašaros.

Ši moteris - mano tariamai vadinama mama. Nemačiau jos kokius 5 metus. Ji lyg ir tokia pat.. bet ir ne. Jos puošnūs rūbai buvo visiškai nauja mano akiai. Tas pats veidas su keleta naujų raukšlelių.

-Dukra.. kur tu buvai prapuolusi..,-jos akys taip pat prisipildė ašarų.

-Lyg tau rūpėtų!-surikau. Visas susikaupęs pyktis pradėjo kilti.

-Eun! Kas ten?-Jungkook artėjo link durų. Atsisukau į jį ašarotomis ir pilnomis pykčio akimis. Kai jis pamatė kas stovi prie durų, vaikino veidas išbalo ir kūnas suakmenėjo.