dvidešimt penkta

626 55 12
                                    

-Hm?-atsisukau.

-Nereikia pagalbos?-dar kartą paklausė Taehyung.

-A..,-silpnai šyptelėjau,-ne. Juk nieko čia daug neturiu.

-Nesvarbu. Noriu tau bent kiek padėti,-jis paėmė mano abu lagaminus.

Nuėjome apačion ir jis padėjo lagaminus netoli durų.

-Negaliu patikėti, kad tu mane palieki.

Atsisukau į jį ir mano krūtinėje atsirado kažkoks keistas jausmas.

-Aš..,-keistai sukikenau ir persibraukusi per plaukus vėl pažvelgiau į jį,-tai skamba keistai.

-Taip jau yra,-jis kalbėjo gan liūdnai.

-Kodėl tu toks nukabinęs nosį?-bandžiau jį pralinksminti.

-Nes..,-jis paėmė mano abi rankas į savo delnus,-pasiilgsiu tavęs. Pasiilgsiu tavo dažno buvimo čia.

-Juk niekur nedingstu. Visada tave aplankysiu.

-Kodėl tu neleidi man tavimi rūpintis? Bent.. dabar tave nuvežčiau.

-Tu man ir taip daug padėjei. Ačiū tau labai už viską,-šiek tiek pasistiebiau ir jį apkabinau. Netrukus jo rankos nedrąsiai apglėbė mano liemenį.
Gavau sms, kad mano taxi jau čia ir pravėrusi duris, pasiėmiau lagaminus. Staiga stabtelėjau prieš peržengdama slenkstį. Pasukau galvą į Taehyung ir greitai prie jo priėjusi, pakštelėjau į skruostą.

-Greitai susimatysime,-nusišypsojau ir su lagaminais greitai išlėkiau pro duris, kurių vėliau nė neuždariau, nes nenorėjau, kad jis pamatytų mano raustantį veidą.

****
-Sveika,-Jungkook ištarė atidaręs taxi duris.

-Labas,-keistai šyptelėjau. Dabar nė nežinau kaip man su juo bendrauti ar kaip reaguoti į visą šią situaciją.

Jis paėmė mano abu lagaminus, bet vieną pagriebiau iš jo rankų ir jis keistai nužvelgė mane.

-Aš... galiu ir pati,-žvilgsnį nukreipiau į savo batus.

-Užsispyrėlė,-sumurmėjo ir pradėjome eiti.

-Čia suvesi kodą ir įeisi į laiptinę. Vėliau viską surašysiu.

Įėjome vidun ir labai keistai nužvelgiau aplinką. Buvo keletas laiptelių aukštyn ir na.. vos nesusiknisau su tuo savo lagaminu.

-Reikia pagalbos?-jis atsisuko jau užlipęs laipteliais.

-Ne,-sustojau vidurį laiptų ir linksmai papurtęs galvą ėjo toliau.

**
Išlipome iš lifto ir sekiau jam iš paskos. Nužvelgiau jo aprangą. Paprasti balti marškinėliai ir juodos kelnės. Užsigalvojusi kilstelėjau antakius žiūrėdama į jo nugarą ir netyčia į jį atsitrenkiau.

-Kas tau?-jis pasuko galvą ir nusišypsojo.

-Nieko,-susiraukiau.

-Malonu, kad mane nužiūrinėji, bet dabar gali apžiūrėti butą,-Jk pravėrė duris.

Atsiradusi viduje, greitai peržvelgiau viską.

-Čia labai daug vietos..,-ištariau pakeldama akis į lubas,-jaučiuosi ne kaip bute, o name.

-Galėsi daug laiko praleisti pas mane, jei čia nepatinka.

Atsisėdau ant sofos ir pažiūrėjau į vaikiną, kuris buvo atsirėmęs į knygų spintą. Jo rankos ilsėjosi kelnių kišenėse ir galva buvo šiek tiek iškelta į viršų.

-Apie ką galvoji?-netikėtai paklausiau ir tuo nustebinau pati save.

-Apie tave,-mirktelėjo ir atsisėdo netoliese.

-Kaip visada,-pavarčiau akis. Jis dažnai atsako kažką keisto arba nešvankaus.

-Neturiu ko slėpti.

-Ar tikrai?

-Gal ir turiu. Ne viską būtina žinoti šiame gyvenime.

-Taip.. norėčiau nežinoti nieko.

-Ką?-sukikeno.

-Nieko. Nekreipk dėmesio,-šyptelėjau ir atsistojau nuo sofos. Nuėjau prie balkono durų ir bandžiau jas atidaryti. Deja nepavyko.

-Kvailutė,-pajutau švelnų rankos prisilietimą ant savo liemens. Jungkook atidarė duris. Atsirėmiau į turėklą ir iš kišenės išsiėmiau nelemtas cigaretes.

-Nori?-atkišau vaikinui.

-Turiu savo.

-Ar kada pasakysi kodėl tai darai ištikrųjų?-pasukau galvą į jį.

-Sakiau. Ar tavęs tai netenkina?

-Ne.

-Aš tave galiu patenkinti kada tik nori, užtenka tik paprašyti.

Maža šypsena atsirado mano veide. Nusisukau į kitą pusę ir stebėjau miesto vaizdus.

-Daug šneki ir nieko nedarai,-sumurmėjau.

-O ko tu nori?-jis priėjo arčiau ir perbraukė pirštais per liemenį.

-Aš juokavau,-atsisukau į jį ir šiek tiek atsitraukiau.

-Tu irgi daug šneki..

-Taip, turiu burną ir sakau ką noriu.

-Su t--,-uždėjau pirštą ant jo lūpų.

-Nė nebandyk to paversti į dirty joke. Jau perpratau tave,-praėjau pro jį link durų.

-Patikėk manimi, tikrai ne..

-Tos.. durys..,-bandžiau atidaryti.

-Paspaudi štai čia ir tada stumi į šoną,-jis parodė.

-Ačiū,-murmtelėjau ir įėjau į vidų.

******
Dienos buvo gan keistos. Vienos tęsėsi tarsi amžinybę, kol kitos praskriesdavo kaip vėjas. Pasiilgau Taehyung.. Kažkaip nė nebuvau dar normaliai su juo susitikusi, nes jis vis užsiėmęs arba aš pati darbe, kur nėra laiko šiaip paplepėti.

🔞STRIP CLUB×BTS×🔞Donde viven las historias. Descúbrelo ahora