🔞STRIP CLUB×BTS×🔞

dvidešimt trečia

Vis mačiau tą patį vaikiną ir vis bandžiau nuo jo pasislėpti. Kada gi jis išeis iš čia?

-Ar tu slapstaisi nuo jo?-Jk prakalbo pakėlęs antakį.

-Ką?-mano akys greit lakstė nuo vieno daikto prie kito, vaidinau, kad valau taures už baro, nors tai labiau buvo tik mano slėptuvė.

-Tas,-Jk parodė į vieną vaikiną. Nieko neatsakiau. Taip, tai buvo jis.

-Dėl ko tu nuo jo slapstaisi? Gal jis koks tavo buvęs?-sukikeno. Pavarčiau akis.

-Ne.

-Ar.. tai kažkas susiję su Johnny?

Šiek tiek įsitempiau ir apsisukau padėti taurę.

-Hey, kodėl nieko nesakai?

Nenorėjau jam nieko sakyti. Nenorėjau prišnekėti to, ko nereikia, ko vėliau pati gailėčiausi pasakiusi. Nenoriu, kad jis dar labiau mane šantažuotų ir... nenoriu, kad jis apie mane galvotų dar blogiau.
Greitai viską pasidėjau ir nuėjau koridoriumi į vidinį kiemą, skirtą personalui. Pasiėmiau cigarečių pakelį, kurį buvau pasidėjusi tam tikroje vietoje. Staiga prasivėrė durys, pro kurias įėjau.

-Ką tu čia?-atsisukau susiraukusi ir prisidegiau cigaretę.

-Atėjau pas tave.

-Tai tik personalui,-išpūčiau dūmus.

-Tu mano draugė, manau man čia galima.

-Kai dirbsi, galėsi čia ateiti,-pasakiau, bet jo neišvariau. Neturėjau jėgų.

-Kiek dar laiko liko dirbti?

-Turbūt valanda iki uždarymo, dar vėliau reikia viską sutvarkyti..

-Tu atrodai pavargusi. Naktinis darbas tave tikrai sekina.

-Nėra jau taip blogai.

-Kodėl išvis nusprendei dirbti tokioje vietoje?

-Namjoon. Jo pagalba pakliuvau čia.

-Ar negalėjei įsidarbinti kažkur.. padoriau?

-Ta prasme?-susiraukiau.

-Na.. nesakau, kad tai blogas darbas--

-Taip, tu sakai.

-Ne, na tik.. mane truputį erzina tai, kad tave nužiūri šimtai įvairių vyrų.

-Toks tas darbas.

-Būtum su manim, nereikėtų dirbti..,-jis priėjo šiek tiek arčiau,-kodėl Taehyung tave turėdamas vis dar verčia dirbti..,-jis tyliai sušnabždėjo, lyg tai sakydamas sau.

-Jis manęs neturi,-nusijuokiau ir nusukau žvilgsnį,-aš tik jo draugė, kuri gyvena kartu ir dirba pragyvenimui.

-Bet.. tada būk mano..,-mažytė kreiva šypsenėlė buvo jo lūpose.

-Ar tu visai girtas?-pažiūrėjau,-juk žinai, kad taip negalima.

-Kodėl? Aš vaikinas, tu mergina, tu man pa--, tu mane trauki.. Paprasta.

-Na jau. Jei viskas būtų paprasta, seniausiai gyvenčiau laiminga.

-Ir kas tau trukdo gyventi laimingai? Negi tokia nesijauti?

Atsisukau į jį kilstelėjusi antakį.

-Tu juk žinai mane. Jau daug metų. Žinai mano gyvenimo istoriją.

-Taip, bet..

-Taip, bet taip ir yra. Viskas yra sunku ir sudėtinga. Tu laimingas, kad turi puikų gyvenimą. Niekam nelinkėčiau patirti to, ką išgyvenau aš. Visą savo gyvenimą žinau tik aš, niekam pilnai visko nepasakojau ir to daryti nenoriu. Tu tikrai nesupranti kaip man buvo sunku.

-Aš suprantu.

-Ne, tu.. ar tu kažkada gyvenime esi netekęs namų? Draugų? Šeimos? Normalaus gyvenimo?

-Ne.. Bet aš galiu tavimi rūpintis, tau padėti.

-Baik, Jungkook.

-Atsikraustyk pas mane. Turėsi viską.

-Man ir taip gerai.

-Ar būtų gerai, jei Tae viską sužinotų?

Užsimerkiau ir giliai įkvėpiau oro. Perbraukiau delnu sau per kaktą ir plaukus. Ką man daryti?

-Ir kaip tu manai, kaip jis reaguotų, jei aš persikelčiau pas tave?

-Koks skirtumas?

-Kaip tu.. Kaip tu taip gali?

-Ką?

-Jis tavo draugas. Ar tu bent pagalvoji apie jį?

-Taip. Tu esi ir mano draugė. Kodėl jam turėtų rūpėti tai? Ar jis tau kažką jaučia?

-Aš.. aš to nežinau ir man nerūpi.

-Taigi.

-Einu toliau dirbti,-atsidariau sunkias duris ir įėjau vidun.

-Beeet...,-staiga Jk atsirado prieš mane ir užblokavo kelią.

-Atstok.

-Pameni dar vieną dalyką, dėl kurio tu tikrai norėsi atsikraustyti pas mane?

-Nėra nieko, dėl ko aš norėčiau atsikraustyti pas tave.

-Aplamai, galiu visiems papasakoti kuo tu užsiėmi ar užsiėmei. Tai yra Taehyung ir.. tavo mama.

Kai jis paminėjo mano mamą, širdis vėl tarsi nukrito į kulnus. Suirzusi žiūrėjau šiam vaikinus į akis ir laikiau sukandusi savo apatinę lūpą iš vidaus, kad nepasakyčiau kažko. Stumtelėjau jį ir ėjau tolyn į klubą. Jungkook bandė mane pagauti už rankos, bet tai jam nelabai sekėsi, ypač, kai jį sustabdė Tae balsas.

-Hey, juk žinai, kad ten galima tik personalui.

-Juk nesu nepažįstamas.

-Bet čia nedirbi.

-Gerai, atsiprašau,-Jk pavartė akis.

-Ką jūs.. kodėl jūs ten buvot?-Taehyung pažiūrėjo į mus.

-Jis mane atsekė,-vis dar buvau piktu veidu.

-Viskas gerai?-Tae prilietė mano ranką. Jo akys buvo kupinos susirūpinimo. Ar aš labai blogai atrodau?

-Viskas gerai,-šiek tiek šyptelėjau ir nuėjau prie baro.

-Kas jai atsitiko?-girdėjau Tae ir Jk pokalbį.

-Na.. nieko?

-Ar tu prie to prisidėjei?

-Mes tik kalbėjomės. Gal ji šiek tiek susinervino. Nusiramink, biče.