Jungkook bandė mane paliesti, bet atsitraukiau nuo jo. Vaikinas atsilošė ir rankomis buvo pasirėmęs į lovą. Jis šyptelėjo kai vėl artėjau. Nusprendžiau atsisėsti ant jo. Mano kojos buvo jam iš šonų ir prisiartinusi prie jo veido viliojančiai nusišypsojau bei sušnabždėjau dainos žodžius. Jis pasuko galvą ir be jokios gėdos stebėjo mano kūną. Pirštais perbraukiau jam per skruostą ir buvau nustebinta kai jis mane užgulė ant lovos.
-Nesitikėjei?-paklausė su šypsena. Nurijau seiles ir vis dar pasimetusi stebėjau jo akis.
-N-ne,-nedrąsiai ištariau. Kur dingo mano drąsa?! Jungkook sukikeno ir patraukė plaukus nuo mano veido.
-Man sunku valdytis.
-Ką?-nesupratau. Staiga jis mane pabučiavo ir iš nuostabos kilstelėjau antakius. Mano širdis suspurdėjo ir atsakiau į bučinį. Jis prilaikė mano skruostą ir netrukus pačios rankos atsirado jo vešliuose plaukuose. Jungkook kita ranka grubiai perbraukė man per šlaunį ir lūpomis leidosi žemyn. Mano kaklas buvo apipiltas bučiniais ir nė nepajutau kaip sudejavau.
-Eun,-sumurmėjo ir išpūtė orą prie mano kaklo. Jis lėtai perbraukė per mano liemenį ir vėl sujungė mūsų lūpas. Pajutau kaip jis stipriau prispaudžia savo kūną prie manojo ir tai privertė mane kilstelėti klubus į viršų.
-Žiūrėk ką man padarei,-jis sumurmėjo ir stebėdamas mano akis, paėmė mano ranką ir uždėjo sau ant tarpkojo. Giliai įkvėpiau oro ir nurijau susikaupusias seiles.
-Tai tavo problema,-pasakiau.
-Būtų labai gerai, jei tą problemą sutvarkytum tu,-pabučiavo prie ausies.
-Ne.
-Kodėl gi ne? Juk susitarėm.
-Susitarėm dėl šokio. Nieko daugiau.
-Duosiu dar 150.000₩.
-Ne.
-Nagi, Eun,-jis sunėrė mūsų pirštus ir iškėlė man virš galvos. Tada jis vėl mane pabučiavo,-200.000₩.
-Ačiū, ne. Tik šokis, daugiau nieko.
-Kodėl tu tokia užsispyrusi? Juk sakei, kad tau reikia pinigų, dabar puiki proga jų gauti ir plius malonumas abiems,-Jungkook toliau bučiavo mano kaklą.
Suspaudžiau lūpas. Taip, nesu ta šventuolė. Esu tai dariusi už pinigus. Bet.. nežinau. Nenoriu to daryti su Jungkook. Kodėl? Nežinau. Nesijaučiu gerai.
-Tai kaip?
-Ne. Tai turėjo būti tik šokis. Jau vien šito per daug,-nustūmiau jį nuo savęs ir išlipau iš lovos. Jungkook atsisėdo ant krašto ir po sekundės atsistojo.
-Kodėl tu taip? Negi paliksi mane taip?-priėjo labai arti manęs. Pasistiebiau ir švelniai pabučiavusi, krimstelėjau jo lūpą.
-Auč!-susiėmė už lūpos.
-Viskas. 150.000₩, kaip ir susitarėm,-atkišau ranką laukdama pinigų. Jis susiraukė dėl mano elgesio ir iš kišenės išsitraukė piniginę. Išėmęs pinigus, jau beveik juos buvo padavęs man, bet vėl juos prisitraukė prie savęs.
-Tu tuo tikra? Juk gali gauti dvigubai. Pagalvok.
-Susirask merginą, kuriai nereikės mokėti,-šyptelėjau.
-Bet aš noriu tavęs,-apkabino per liemenį.
-Turi daug problemų, vaikine. Ir jos visos tik tavo. Mano darbas jau baigtas,-paėmiau pinigus iš jo rankos ir užsikišau už korseto. Nuėjau prie veidrodžio ir pirštu pasivaliau lūpas.
YOU ARE READING
🔞STRIP CLUB×BTS×🔞
Fanfiction🔞 Nei namų, nei pinigų. × -Keliauji? -Galima sakyti ir taip. × Jei gyvenimas yra kelionė, tada aš nevykusi keliautoja.