septyniolika

917 74 5
                                    

Mano visas kūnas nutirpo. Kas per velnias?

-Tu..? Ką?-visiškai pasimečiau. Pasijutau silpnai ir atsisėdau ant lovos krašto,-Jungkook? Apie ką tu šneki? Sesė? Kodėl tu visą šį vakarą elgiesi taip keistai?

-Tu tikrai manęs nepameni?

-Kas-- Tu mane nervini! Apie ką čia šneki? Gal tu iš anksto apsirūkei?-atsisėdau labiau į lovos vidurį ir Jungkook atsisėdo šalia.

-Aš neapsirūkęs.

-Tai kodėl tu mane pavadinai sese?

-Eunhye..

-Geriau vadink mane Eun, nes tu mane gąsdini.

-Gerai, Eun. Atsimeni mano tėvą?

-Kokį dar tėvą?! Mes patys pažįstami gal vos mėnesį, pati net nežinau.

-Raminkis,-uždėjo ranką ant mano nuogos šlaunies,-atsimeni kai susitikom klube pirmą kartą ir tu man atrodei kažkur labai matyta?

-Na taip, juk sakei, kad kažkur su Johnny ar kažkas panašaus.

-Ne,-jis paėmė mano asmens kortelę,-kai pakėliau tavo rankinę, iš jos iškrito piniginė. Tada tiesiog pažiūrėjau į tavo dokumentą. Tu labai pasikeitei, Eun,-jis parodė į nuotrauką.

-Ne tiek jau ir daug.

-Na, kai tave paskutinį kart mačiau gal prieš 5 metus, atrodei visiškai kitaip.

-Kur tu mane matei?

-Eun. Aš esu vienas iš tų brolių, kurių tu nekentei.

Žiūrėjau į vaikiną išpūstom akim.

-Jeon.. Jungkook,-sumurmėjau,-tai tu tas jaunesnysis sūnus?!

-Taip.

O Dieve... Niekaip negalėjau patikėti. Jis kalba tiesą. Mama po skyrybų susirado vaikiną, kas dabar suprantu yra Jungkook tėvas.

-Tu.. tu labai pasikeitei,-žiūrėjau jam tiesiai į akis,-tu seniau buvai.. toks vaikas.

-Tada man buvo gal tik 16, ko norėti,-nusijuokė.

-Ir tu apie tai žinojei visą laiką ir man nieko nesakei?!-supykau ant jo.

-Ne,-gynėsi,-aš tik šiandien tai išsiaiškinau, na tiksliau vakar,-pavartė akis.

-Ir tu vis tiek su manim permiegojei?!

-Juk mes nesam susieti krauju, tai nieko nereiškia.

-Na ir kas! Mūsų tėvai yra kartu, tai nėra gerai. Ar jie išvis dar kartu?

-Labai keista, bet taip..,-jis nuleido galvą,-dabar kai žinau viską, man tavęs labai gaila.

-Kodėl?

-Tave galima sakyti, kad vos ne išmetė iš namų ir gyvenai su močiute. Vėliau netekai visiškai visko.

-Nebuvo jau taip ir sunku,-nuleidau akis į savo rankas.

-Žinau, kad buvo. Atsiprašau už tavo mamą ir už savo tėvą. Nė nežinau kaip jie taip pasielgė ir tavimi visiškai nesirūpino. Noriu atsiprašyti ir aš. Ir už savo brolį, kad mes nieko nedarėme dėl tavęs.

Kelis kartus įkvėpiau ir iškvėpiau.

-Viskas gerai.

-Tavo mama kažkada norėjo su tavimi susisiekti, bet niekas nežinojo kur tu. Nežinojo nei telefono numerio, nei adreso.. nieko.

-Aš nenoriu jos matyti.

-Suprantu. Bet atsiprašau.

-Tai ne tavo kaltė.

Abu tylėjome.

-Ir--

-Mes--

Abu pradėjome kalbėti vienu metu.

-Jungkook, mes nebegalime abu taip elgtis.

-Kaip?

-Na supranti.. seksas.

Jungkook paėmė mano ranką ir užsitempė ant savęs. Pasidėjau rankas jam ant pečių.

-Dar ir kaip galime,-pabučiavo į kaklą.

-Juk mūsų tėvai yra kartu. Jie mūsų tėvai. Tai labai, labai negerai.

-Mes nieko blogo nedarome. Juk nesame brolis ir sesuo. Tikri brolis ir sesuo.

-Kaip manai jie į tai reaguotų?

-Jiems nebūtina to žinoti,-jis laikė mane už užpakalio.

-Aš to nenoriu. Mes turime visa tai nutraukti. Nuo šiol tarp mūsų negali įvykti nieko intymaus.

-O ar tu nori, kad mama susisiektų su tavimi?

-Jungkook.

-Jei.. jei ir toliau mėgausimės vienas kito kompanija, tavo mama nieko nesužinos apie tave. O jei jau nori su ja susitikti, galiu ryte jai parašyti, kad radau jos dukrą.

-Kodėl tu taip elgiesi?

-Nes aš noriu tavęs,-pradėjo bučiuoti mano krūtinę.

-Aš dabar prisimenu tave kaip tą šešiolikmetį berniuką. Tą, nekaltą berniuką.

-Kuris dabar lovoje su savo įsesere..

-Neminėk to. Niekam to nesakyk.

-Gerai. Susitariam tada.

Jungkook uždėjo ranką ant mano vietelės ir švelniai pradėjo sukti ratukus.

-A-ah!-pakėliau klubus į viršų.

-Ir visa tai vien tik nuo mano prisilietimo,-Jk išsišiepė ir patraukė apatinius į šoną.

-Ne,-patraukiau jo rankas.

-Nagi, pamiršk visa tai, atsipalaiduok,-jis mane pervertė ant lovos ir pradėjo bučiuoti visą kūną. Pasukusi galvą į šoną, žiūrėjau į kambaryje esančius daiktus. Visiškai nebebuvau nuotaikoje. Prieš akis šmėžavo prisiminimai, kai gyvenau su tėvais, vėliau skyrybos, mamos keistas elgesys ir aš vienatvėje. Po močiutės mirties likau viena, nė nebendravau su jokiais giminaičiais. Visiems buvo nusispjaut ant manęs. Dabar pagaliau turiu nuolatinį darbą, Taehyung, kuris manimi rūpinasi, Jungkook, su kuriuo santykiai yra beprotiškai keisti. Ką mes darome?
Dar yra keletas draugų.. Gal ir jaučiuosi laimingesnė, bet vis dar nesijaučiu savimi..
**
Ryte grįžau namo. Durys buvo atrakintos, tad ramiai įėjau į vidų. Užlipau viršun į savo kambarį ir nusimečiau daiktus ant grindų. Pažiūrėjau į tą pačią rankinę, kurią buvau palikusi pas Jk ir papurčiau galvą.
Velnias, viskas taip susiknisę.

×+×+×+×+
vote✖comment

🔞STRIP CLUB×BTS×🔞Dove le storie prendono vita. Scoprilo ora