-Ar jis gyvena ten pat?-paklausiau Johnny.
-Ne. Paskutinį kart kai jis čia gyveno ir tu buvai pas jį, turėjo butą. Dabar grįžo iš Amerikos ir nusipirko namą. Palauk, tuoj rasiu adresą,-pasakė ir nuėjo prie kažkokių spintelių.
-Na ir bloga mergaitė,-priėjo Jungkook prie manęs.
-Pf,-šyptelėjau ir papurčiusi galvą, truputį nusisukau.
-Tu man vis tiek kažkur matyta,-Jk uždėjo ranką man ant peties ir atsuko į save.
-Na taip, juk sakei, kad matei mane su Johnny.
-Ne.. tavo akys. Jos man kažkur matytos.
-Galbūt. Manau esi buvęs su pakankamai daug merginų ir matei panašias. Paprasta.
-Ne. Tu tikr--
-Va,-įsiterpė Johnny,-užrašiau adresą. Nuvažiuok pas jį rytoj apie 9h vakaro.
-Gerai,-paėmiau lapelį ir įsidėjau į užpakalinę džinsų kišenę,-dar kažko reikės?
-Ne. Jei dar bus specialių užsakymų, pranešiu. O dabar jau gali važiuoti. Pala, dar prekė,-padavė paketėlį.
-Mhm.
-Parvežti tave?-paklausė Jungkook.
-Jei nesunku,-truktelėjau pečiais.
***************
Jau buvome gan netoli Jisu namų. Automobilyje tyliai grojo muzika ir girdėjosi tylus užesys.-Specialių užsakymų...,-tyliai sumurmėjo.
-Ką?-staigiai atsisukau.
-Kodėl jis sakė 'specialių užsakymų'?
-Oh.. Nieko. Tik taip.
-Tikrai? Ar galėčiau ir aš gauti tą specialų užsakymą?
Sukikenau.
-Gal ir galėtum..,-pažvelgiau pro langą ir tuo metu pravažiavome pro gatvės žibintą, kuris atsispindėjo ant mano telefono ekrano.
-O kuo jis toks specialus?
-Ahhh. Dabar žinai, kad pardavinėju narkotikus..
-Taip.
-Ir kai pristato merginos, jos gali pasistengti kažką padaryti ir taip gauna daugiau pinigų. Ir.. dažnai yra prašoma, kad prekes pristatyčiau aš.
-O ką tu darai, kad gautum daugiau?
-Na..,-įtraukiau oro per sukastus dantis,-įvairiai. Pagrinde flirtas.
-Kodėl tu tai darai?
-Pinigai.
-Ooo,-pajutau kaip Jungkook sustabdo automobilį,-kaip dėl privataus šokio?-išgirdau automobilio durų užrakinimą. Staigiai apsidairiau.
-Um.. nežinau.
-Juk tau reikia pinigų.
-Taip, bet..
-Tada sušok man.
Sukandau lūpą iš vidaus.
-Gerai. Kada?
-Nežinau. Gal per šiandieninę pamainą. Paprašysiu Taehyung privačios vietelės.
Nurijau seiles. Tikiuosi nebus nieko daugiau nei šokis.
-Labanakt,-pasakiau ir bandžiau atidaryti dureles,-atrakink.
-Palauk,-jis prisitraukė mane arčiau ir pabučiavo į lūpas,-labanakt,-sušnabždėjo prie veido ir išgirdusi kaip atsirakina durys, greitai išlipau iš automobilio.
YOU ARE READING
🔞STRIP CLUB×BTS×🔞
Fanfiction🔞 Nei namų, nei pinigų. × -Keliauji? -Galima sakyti ir taip. × Jei gyvenimas yra kelionė, tada aš nevykusi keliautoja.