🔞STRIP CLUB×BTS×🔞

šešiolikta

Lifte paspaudžiau 33 aukštą ir stebėjau kaip keičiasi skaičiai. Po nosimi vis murmėjau kambario numerį. Liftas nebuvo sustojęs jokiame aukšte, o ko čia stos, kai dabar juoda naktis ir beveik visi miega. Išlipusi iš lifto apsidairiau. Visur tuščia ir tylu. Po truputį artėjau link kambario ir sugniaužiau savo rankinės dirželį. Atsirėmiau prie sienos ir perbraukiau plaukus.

-Dieve..,-atsidusau,-kad tik ne penkiasdešimtmetis...

Prieš kiekvieną tokį užsakymą meldžiuosi, kad nebūtų koks senis. Tai gan.. šlykštu. Ir negaliu staiga atšaukti užsakymo, nes gali kilti konfliktai ir tada mus gali visus sukišti į cypę. Ypač tie, kurie turi begalę pinigų ir patys lengviausiai išsisuktų nuo visų nusižengimų.
Mano maldos dažnai būna išklausytos ir vyrai būdavo gal vos tik iki 40 arba bent labai jaunos išvaizdos.
Vėl atsidusau ir pasitempusi suknelės iškirptę žemyn, pabeldžiau į duris. Išgirdau tvirtus žingsnius ir durys prasivėrė.

-Um.. labas?-lėtai įėjau vidun, bet nieko nemačiau. Staiga durys užsitrenkė ir krūptelėjusi atsisukau.

-Sveika dar kartą,-ištarė vaikinas.

-Ju-ju-jungkook,-nustebusi pradėjau mykčioti.

-Nustebai, ką?-jis užrakino duris.

-Tai.. tu tas užsakovas?-negalėjau patikėti.

-Taip, tai aš.

-Kodėl.. kodėl tu tiesiog nesikreipei į John dėl prekės. Būtum ją atsiėmęs daug greičiau ir paprasčiau.

-O man ir taip paprasta,-jis priėjo arčiau. Mano akys pradėjo lakstyti nežinia kur. Negalėjau susifokusuoti. Nuėjau prie lovos ir atsisėdusi išėmiau jo prekę.

-Štai,-ištiesiau ranką.

-Puiku,-jis paėmė tai ir nusinešė ant stiklinio stalelio.

-Nuo.. kada tu tai vartoji?

-Tai tik žolė, nieko blogo. Profilaktiškai.

-Um.. nepamiršk pinigų,-pasakiau.

-Mhm.. nepamiršk ir pilnos paslaugos..,-jis lėtai ėjo link lovos. Nurijau seiles.

-Jungkook, juk, juk. Mes draugai, taip?

-Taip..

-Um.. tai kodėl tu mane užsisakei kaip prekę?

-Nes su tavim sunku.

-Kas su manim sunku? Kodėl tu vis nori mane nusitempti į lovą?

-Nes.. tu tiesiog labai patraukli. Galbūt man šiek tiek patinki..,-Jk stumtelėjo mane, kad atsigulčiau ir jis atsisėdo ant manęs.

-Aš tau patinku?

-Galbūt,-Jk pasilenkė ir pabučiavo kaklą. Gulėjau sustingusi, kažkodėl jaučiuosi labai keistai.

-Kiek sumokėsi?-sumurmėjau. Jei jau tai darau, tikiuosi gauti bent normalią sumą. Man reikia pinigų.

-Kiek tik norėsi,-jis laikė mane už liemens.

-Kiek norėsiu?-pakėliau antakius.

-Žinoma tik proto ribose. Neatiduosiu visų savo pinigų,-sukikeno.

-O kiek jų turi?

-Va čia tai ne tavo reikalas, mažyle,-pakštelėjo į lūpas.

-Gal aš noriu tave apiplėšti.

-Patikėk, neapiplėši,-nusijuokė.

-Kodėl taip manai?

-Nesakysiu, Eun.