70, 80.. Velnias. Aš nebegaliu čia pasilikti. Tai mano paskutiniai pinigai.
Atsistojau nuo viešbučio lovos ir priėjau prie lango. Didžiulės eilės automobilių, pilna žmonių. Ar visi iš jų žino kas dedasi su jų gyvenimais? Tikiuosi ne, nes nenoriu būti tokia viena.
Esu.. duobėje. Esu viešbučio kambaryje, nes savo namų neturiu. Jau ilgą laiką. Ir kaip gauti pinigų? Negi.. uh.
*bzz* pakėliau telefoną nuo lovos ir atsiliepiau.-Taip?
-Jis sutiko. Galėsi čia dirbti. Šiandien 21h tavo pamaina. Būk bent pusvalandžiu anksčiau,-pasakė vyriškis.
-Gerai. Būsiu.
-Nevėluok,-numetė ragelį.
Atsisėdau ant lovos kampo ir vėl žiūrėjau pro langą. Čia toks pigus viešbutis, kad net nėra tv. Dabar bent turiu šiokį tokį darbą. Nors kažkiek pragyvenimui. Bet manau, kad teks gauti pinigų ir kitu būdu..
Nieko nebegalvojusi, susikroviau daiktus į lagaminą ir palikau kambarį. Nežinau ar rasiu kur nakvoti..
Išėjus laukan, užsimečiau kapišoną ir ėjau sau labai gerai žinomais šaligatviais.
Po ilgo ėjimo pasiekiau reikiamą vietą. Priėjau prie apsauginio.-ID,-pasakė.
-Negi taip jaunai atrodau?-paklausiau ir parodžiau savo ID,-aš nauja darbuotoja.
-Eun?-paklausė vyras.
-Taip.
-Tada einam su manim. Bosas liepė tave palydėti.
Įėjome vidun, bet pasukome į kitą pusę, nei yra tikrasis įėjimas.
-Panelė Eun,-pasakė vyras įėjęs į kažkokį kambarį ir stumtelėjęs mane vidun, išėjo.
Apsidairiau.
-Labas, Eun,-pasakė vaikinas ir keistai nužvelgė mano lagaminą.
-Labas..?
-Taehyung.
Linktelėjau. Taehyung. Teks kažkaip prisiminti.
-Kodėl pati nesikreipei į mane dėl darbo?-parodė ranka, kad atsisėsčiau.
-Šiaip nežinojau į ką kreiptis. Namjoon tik pasakė, kad galbūt man atsirastų vieta čia dirbti.
-Mhm. Jis parodė tavo nuotraukų.
-Parodė?
-Taip. Esi labai daili.
-Ačiū,-pasijutau nejaukiai,-ne laikas man ruoštis?-paklausiau patikrindama telefoną.
-Taip, galim eiti.
Su Taehyung ėjome trumpu kolidoriumi.
-Kam lagaminas?-paklausė.
-Tai mano daiktai.
-Keliauji?
-Galima sakyti ir taip.
-Čia,-atidarė duris ir įleido pirmą,-merginos, čia Eun, padėkit jai pasiruošti.
Pasižiūrėjau į vaikiną ir nusišypsojęs išėjo.
Atsisukau į kambaryje esančias merginas.-Sveikos,-nusišypsojau.
-Čia tavo rūbai,-padavė viena mergina maišelį.
Apsižvalgiau. Visos rengiasi čia. Išsiėmiau drabužius ir automatiškai pakilo antakiai. Ir čia vadinasi rūbai? Apsivilkau tai kas buvo ir pažiūrėjau į save veidrodyje. Uh.. nesu pratusi vilkėti tiek 'rūbų' tokioje vietoje. Tai labiau tiktų.. baseinui.
Tai buvo juodi, aukšto liemens apatiniai ir korsetas.
YOU ARE READING
🔞STRIP CLUB×BTS×🔞
Fanfiction🔞 Nei namų, nei pinigų. × -Keliauji? -Galima sakyti ir taip. × Jei gyvenimas yra kelionė, tada aš nevykusi keliautoja.