Mėnulis supa mus (Baigta)

7 skyrius

Danielius

,,Susigėdau, kai ji pasakė šiuos žodžius, kaip aš iškart nesupratau, jog čia jos darbas. Negalėjau pagalvoti, jog Tėja, tiek daug prisideda prie kūrybos, tai nuostabu. Drugeliai pilve? Negi aš įsimyliu? Ne tai negali būti, ne aš negaliu. Tėjai reikia geresnio negu aš. O jeigu ji tokia pat kaip ir mano buvusi? Ne. Ji visada buvo kitokia. Tačiau gyvenimas mus keičia, tai gal ir ji pasikeitė?

....

Atvažiavome į mano mamos namus, jie buvo nuošalioje vietoje, bet už tai buvo ramu. Tikiu, jog mano mama pamėgs Tėją iš kart: ji paprasta, miela ir nekemša salotų, -nusijuokiau

- Ei kodėl juokiesi? -  Paklausė Tėja.
Man teko sumeluoti jai, jog prisiminiau juokelį.

- Rodyk kelią, - tarė mergina. Ji dar išsitraukė fotoaparatą ir savo mažą kuprinę.

Ėjome tiesiai takeliu, kuris buvo gana ilgas, priėjome prie durų ir aš pabeldžiau, bet niekas neatidarė. Tada dar kartą pabeldžiau ir vėl tyla. Išgirdau žingsnius. Sesuo atidarė duris:

- Labas, Danieliau, atsivežei viešnią..... Tai tu, Tėja?

- Būtent, dar prisimeni,-mergina nusišypsojo lyg būtų nustebusi.
Mano sesuo Simona apsikabino merginą ir kažką sužnabždėjo jai, bet aš neišgirdau. Manęs tai per daug  nedomino, bet Tėja šiltai jai po kuždesio nusišypsojo, taigi ką Simona ten tokio pasakė?

- Manęs tai neapkabinsi? - Ištariau, apsimesdamas, jog pavydžiu.

- Tavęs? Tave matau ištisas dienas, jau visą savaitę, taigi ne, tu apkabinimo negausi. - Ištarė sesuo.
Tėja juokėsi, o aš kaip užburtas, negalėjau nežvelgti į jos gražias mėlynas akis. Jos kerinčios, kaip ir ji. Kaip neįmanoma nesijuokti iš Tėjos juoko, kai jis toks šiltas ir užkrečiantis gera nuotaika. "Ugh nustok galvoti, Tėja ir Tėja, tiesiog baik, tu jai netinkamas. Žinai, jog to nebus, juolab kai dar tas Kajus pasakė aiškiai."

- Nagi užeikite pagaliau, - tarė sesuo nutraukusi tylą.

- Ji graži ir miela, ne tokia kaip tavo buvusi, - sušnibždėjo Simona.

- Ji tik draugė.

- Dar pažiūrėsim, - nusuko akis ir nuėjo paskui Tėją.
Tai skambėjo kaip iššūkis mano seseriai, jeigu ji ką nors daro tai tikslą būtinai pasieks. Man betkokiu atveju reikia jai neleisti to daryti, turėsiu ją sustabdyti.

Tėjos pov

Atvažiavome ir prisiminiau jo namus, kas kart kaip sukdavome jį paimti su autobusu ir kai vadindavau mintyse jį pikčiurna, nes niekada nemačiau jo tikros šypsenos. Jis visada klausydavo muzikos ir būdavo rimtas. Jis greitai įsmukdavo į autobusą ir greitai klestelėdavo į kėdę. Nuolat apsirengęs tamsiai. Net šešėlio nesimatydavo.
,,Priversiu jį manęs nekęsti, vos tik atliksiu užsakymą."
Mano misija yra atlikti darbą ir priversti jį manęs nekęsti.

Mes atsisėdome ant rudos sofos, priešais televizorių, Simona išvirė arbatos ir tarė:

- Senai grįžusi, Tėja? Danielis sakė važiuoja susitikti su švenčių planuotoja. - Sumurmėjo mergina.

- Mes susitikom netikėtai, - pamelavo Danielis.

- Netikėtai? Tai pasakokit, man irgi įdomu. ,,Netikėtai".

- Tiesiog Kajus atvažiavo su juo pas mane į namus.

- Taip atsitiko, kad aš pasiklydau ir važiuodamas pamačiau einantį žmogų, taigi jo paklausiau kelio. - Pratęsė Danielius.

Simona paprašė manęs pagalbos nunešti puodelius, taigi mes nuėjome į virtuvę.

- Tėja, kas tas Kajus? - Užklausė mergina.

- O ne, aš nenoriu apie jį kalbėti.
- Nagi, man įdomu. Buvęs vaikinas? - Simona kilstelėjo antakį.

- Ne, jokiu būdu. Tiesiog mus sieja ypatingas ryšys.

- Supratau...jis myli tave? - Balsas ramus, lyg trokštantis neigiamo atsakymo.

- Ką? Ne, na, kaip čia pasakius, tai sudėtinga, nežinau.

-  Nejau jis prisipažino tau, kad myli? - Nustebo Simona. Linktelėjau. - Bet tu nejauti to paties?

- Aš nežinau, man per daug visko. Atliksiu šį darbą ir vyksiu atgal. - Pateikiau jai savo mintis.

- Ah ateik.  - Simona mane apkabino, o aš ją. Buvau sumišusi visiškai. Mums grįžus Danielis sėdėjo ir spoksojo į telefoną.

Danieliaus

Pokalbio beveik nesiklausiau, bet paskutinius žodžius puikiai išgirdau.

- Atliksiu šį darbą ir vyksiu atgal.

,,Ji ketina išvažiuoti, vėl. Bet kodėl, kas jai neleidžia pasilikti? Taip norėčiau matyti tą šypsena visada. Turiu viską daryti, kad tik ilgiau užtruktų, jeigu prireiks perkelsiu šventę, bet žūtbūt jos neišleisiu."

Kai išgirdau, jog jos jau ateina, pasiėmiau telefoną ir apsimečiau, kad žiūriu facebooką.

- Taigi, papasakokite kaip šiaip sekasi, gal kas nors naujo įvyko, po mokyklos nemačiau nei vieno, - Tėja.

- Nieko gero neįvyko, aš pabaigiau mokyklą, stojau į kolegiją ir dabar atlieku praktiką, - tarė Simona.
Į mane atsisukusi Tėja tarsi liepė akimis kalbėti.

- O aš kaip matai, nieko įdomaus, o kad su tavimi taip susitikom va čia įdomu. - Nusivaipiau, mergina pavartė akimis ir nusuko žvilgsnį nuo manęs.

- O kaip tau sekėsi po mokyklos baigimo? - Paklausė Simona.

- Paprastai taip. Išvykau iš miestelio, stojau į kolegiją,  susipažinau su Luku, taip mes tapom draugai ir dabar abu dirbam. Viskas, tokios tokelės.

- O Kajus? - Paklausiau, nors atsakymo nesitikėjau, norėjau pamatyti, kaip Tėja reaguos.

- Kajus, o kas su juo? - Ji atsakė klausimu. Šis ją sutrikdė.

- Na kaip jūs susipažinot? - Paklausiau ir stebėjau reakciją, mergina sumišo.

- Neklausinėk durnų klausimų, ne tavo reikalas, - pertraukė Simona.

- Tai tik klausimas, nieko čia tokio, - atkirtau.

- Mes su Kajumi, vaikystės draugai...ir viskas.

- Viskas? Nepanašu į vaikystės draugą, -  atkirtau šiurkščiai.

- Baik kabinėtis, ne tavo rūpestis, - tarė Simona.

- Galvok ką nori, bet tai tiesa, tik vaikystės draugai.