Mėnulis supa mus (Baigta)

16 skyrius

Išvalius žaizdas, nuvežiau visus į ligoninę, norėjau, jog juos patikrintų, kad nebūtų niekas lūžę.

- Jūsų rankos tik patemptos, šįkart pasisekė, geros dienos, - tarė seselė ir išėjo.

- Eime? - Paklausiau.

- Na, norėčiau grįžti namo, mama tikriausiai nerimauja, - tarė Simona, - Šiandien sunki diena ir man reikia dušo.

- Gerai, parvešiu, - tariau.

- Aš pasiliksiu čia su Tėja, nesakyk mamai tiesos, - liepė Danielis.

- Aš irgi keliauju namo, - tarė Lukas, - pailsėk Tėja.

- Sveikite, žinokite pas visus važinėsiu dabar, kol išgysite, - rimtai tariau, tačiau iškart pradėjau juoktis.

Parvežiau Luką ir Simoną į jų namus, tada nuvažiavau į savo butą, bet prieš tai į parduotuvę. Policininkai neleido nieko liesti, bet duris bent jau užrakinau ir su Danieliu važiavome pas mano mamą namo.  Aišku, ji apie šį įvykį nesužinos. Nežinau kaip jai paaiškinčiau. Tai bus mano maža paslaptis.

Sustojome priėję prie automobilio.

- Palauk, kai ką pamiršau, - tarė.

- K, - nespėjus man paklausti, jis mane pabučiavo, aš atsakiau į jo bučinį ir tai buvo kol kas mano geriausias sprendimas visoje dienoje.

- Senai norėjau tavęs paklausti ar būsi mano mergina? - Jis su šypsena pasiūlė tapti jo mergina. Jo akys žibėjo. Jis laimingas, nors ir buvo sužeistas. Dieve, tos akys mane nužudys, tokios ryškios, negaliu atsisakyti.

- Taip! - Sušukau ir apsikabinau jį. Mes ilgą laiką stovėjome apsikabinę. Maloni šiluma dienos pabaigoje, man kaip ir šaltas dušas.

Mašinoje mes daug diskutavome, prisiminėme kaip erzindavome vienas kitą, kaip sekėsi po mokyklos, netgi kiek turėjome antrų pusių.

- Pameni, dešimtą klasę, karnavalą? - paklausė suspindėjusiomis akimis.

- Miglotai, - atsakiau sąžiningai.

- Tada pradėjau jausti tau simpatiją, - tarė.

- Negaliu patikėti, - atsidusau. Buvau nustebusi, nuoširdžiai tada maniau, jog jis manęs nekenčia, negana to aš ir pati jo nelabai mėgau.

- Aha, bet po to aš pamiršau ir gyvenau toliau, - tarė jis, - man patiko tave erzinti, tai buvo geriausias mano hobis.

- Tada nustebinsiu, iš tiesų mane irgi  pakerėjai  dešimtoje klasėje, bet tada gavau ne vieną žinutę iš tavo merginos, todėl tiesiog atstojau, - tariau žiūrėdama į kelią.

- Bet mus vėl suvedė likimas, tiesa? Skamba juokingai garsiai pasakius, - nusijuokė Danielis.

- Tikrai taip. Nenoriu pakeisti temos, bet ką darysime su Kajumi ir jo sesute? Turi minčių? - Tai tikrai nebuvo dar baigta.

- Kajų galime paleisti kokiame miške ir prigrasinti jam, jis vis tiek nežino kas jį pagrobė, o vat su jo sese, Karina, ar kaip ten jos vardas, tai bus bėdų, ji žino kas tu, - rimtai pareiškė Danielis.

- Bet aš turiu atmintuką ir ji nemanau, jog norės sėsti į kalėjimą, todėl geriausia, jog ir ją paleisti kur toliau miške, - tariau, - atmintuke labai daug informacijos apie Edvino nelegalią veiklą, jeigu jį kažkada paleistų, aš panaudočiau tą informaciją ir vėl pasodinčiau jį į kalėjimą.

- Tikėkimės suveiks, bet susitvarkysime su jais ryt. O mes jau atvažiavome, - lengviau atsikvėpė.

- Jaudiniesi? - Paklausiau aš drąsiai.

- Mhm, kol tu šalia tai ne, tikiuosi manęs neprimuš, - nusijuokė nervingai.  Jis apsikabino mane per pečius ir mes įėjome, mus pasitiko Eglė.

- Mama virtuvėje, - tarė ji mojuodama į virtuvę ranka.
Man praėjus sušnibždėjo:

- Sakiau, jog jūs būsite pora, - tarė saldžiu balseliu.

- Iš kur tu žinai? Be to pavėlavai keliais meteliais, - mirktelėjau jai.

- Pas mus viskas greitai atkeliauja, - mirktelėjo atgal.

- Vaikai, sėskitės prie stalo, - liepė mano mama. Mes paklusome jai ir susėdome. Jau buvome pasiruošę atsakymus į visus klausimus. Žinau, jog ji norėjo, jog aš būčiau su Kajumi, žinau, kad jai nepatiks mano sprendimas. Tačiau tai mano likimas ir aš sprendžiu jį.

- Tėja, ką padarei Danieliui, jog jo ranka subintuota? - Paklausė mama.

- Jis...- Buvau jau pradėjusi šnekėti, bet mane pertraukė.

- Aš nukritau nuo kopėčių, - atsakė Danielis, - kai padėjau ruoštis varžytuvėms.

- Mama, mes norime kai ką pranešti, - tariau, pabaigus kalbėti Danieliui.

- Mes pora, - tariau nespėjus niekam įsikišti.

- Taip, - nervingai su Danieliu laukėme mamos pritarimo.
Aš spustelėjau jo ranką ir pažvelgiau į jį, tada nusišypsojau ir atsisukau į mamą.

- Įdomi žinia, bet...Kaip ir kada tapote pora? -  Mama atsargiai dėliojo žodžius.

- Na, mes susitikome kaip ir žinai Luko pagalba, dėl renginio, o pažinojome vienas kitą jau....nuo mokyklos...ir na tapome pora po stovyklos, - tariau nervingai.

- Na, gerai, šaunuoliai, - tarė mama, pastebėjau, jog ji nusivylusi, matyt tikėjosi Kajaus vietoje Danieliaus.

- Tai mes jau eisime, - ištariau.

- Gerai mieloji, viso vaikai, - tarė mama.

- Be to, mama, žinau, jog tau tai nepatinka, tačiau Kajus nėra toks kokį jį įsivaizduoji, - nespėjus mama daugiau nieko tarti, mes išėjome į lauką.
Privalėjau tai pasakyti, velniop mano ilgą liežuvį!