Mėnulis supa mus (Baigta)

9 skyrius

,,Man reikia kuo greičiau sugalvoti kaip išsisukti iš problemos. Nagi, Tėja, galvok, galvok, tu juk visada kažką sugalvoji. Eh."

- Labas rytas Lukai, - Lukas sėdi pirmame aukšte, - kodėl tu ne savo kabinete?

- Tavęs laukiu.

- Kokia garbė, - sarkastiškai ištariau.

- Tėja, man skambino Danielis jis turi atvykti, - tarė Lukas ir pro duris, vilka mini vilkas čia, atvyko Danielis.

- Ar nevėluoju? - Danielis.

- Pusryčius jau praleidai, - tariau.

- Kurgi ne, - nusijuokė Danielis.

Lukas parodė sėstis. Atsisėdau prie Danielio, o jis prie Luko. Lukas toks rimtas, jog prisibijau prie jo sėdėti. Šiandien atrodo kaip nesavas.
Lukas tarė:

- Ką gi tikriausiai net nenumanau kaip ir Tėja koks reikalas, gali jau pradėti, Danieli.

- Na, yra šiokių tokių nesklandumų, - pasimetęs tarė Danielis.

- Ta prasme? - Sunerimau, jog mano planai eis šuniui ant uodegos.

- Na mano mama netyčiukais parašė ne tą datą visiems svečiams ir jie...atvyks anksčiau.

- Kaip anksčiau?- Išsitiesė kaip styga Lukas.

- Šį mėnesį. Ji parašė šį mėnesį.

- Hmm, nepanikuok Lukai, aš spėsiu, man dar geriau, - tariau.

- Aš Tėja ir nepanikuoju, bet dar daug darbo, mums prireiks pagalbos.

- Pala, pala man rodos žinau ką gali pasikviesti, - tarė Danielis.

- Ką? - tariau, prašau tik ne tai ką galvoju.

- Gali paprašyti Kajaus pagalbos.
,,O ne, ne tik ne jis!"

- Tebūnie padarysiu ką galiu, - atsidususi tariau.

- Tada man reikia skubėti pas mamą, pranešiu gerą žinią, nori, Tėja, kartu? - paklausė Danielis.

- Važiuoju ieškoti Kajaus, - sumurmėjau ir išlėkiau.

Luką

,,Ko ji taip sureagavo ir kas po velnių tas Kajus, per tuos darbus negaliu išklausinėti jos. Pažiūrėsim, kiek supratau jai nepatiko toks Danielio pasakymas, be to ir pats Danielis tai pasakė nelabai džiugiai, daugiau iš pareigos. Kas čia dedasi? "

- Ką gi važiuoju ir aš, - sumalė Danielis ir išdūmė pro duris.

- Iki!  - surėkiau. Žinau jog manęs negirdėjo.

,,Čia kažkas ne taip, man rodos, Tėjai reikia mano pagalbos, draugų pagalba jau kelyje. Padėsiu jai, dar nežinau kaip, kas čia yra, bet kai Kajus dirbs su Danieliu ir Tėja pamatysiu."

Reikia grįžti prie poperizmo, o draugužei padėsiu, būtinai.
Kodėl aš skambu taip rimtai? Ką gi.

Tėja

- Ei palauk, - kažkas rėkia prie automobilio, - palauk!

- Kas?!

- Tėja, uf na ir pavargau, sportuoji? - tarė Danielius.

- Taip, sportuoju.

- Kodėl taip išlėkei, kažką ne taip pasakiau? - uždusęs tarė Danielis.

- Taip, labai sumovei mano reikalus, nereikėjo čia kišti Kajaus, - piktai atrėžiau.

- Kodėl? - Pasimetė jis.

- Nesvarbu, iki, man reikia važiuoti kol dar nevėlu.

- Iki, - tarė Danielis.
Sėdau į mašiną, užvedžiau variklį ir pradėjau važiuoti, teks trumpinti kelią, nes iki jo namų kelias nemenkas. Privalau suspėti, tikiuosi jis vis dar čia.
Užsidėjau ausines ir skambinu jam, ačiū Dievui jis iškart pakėlė, nežinau nuo kada turiu jo numerį, tikriausiai pats įvedė kai naršė po mano telefoną be leidimo.