Mėnulis supa mus (Baigta)

8 skyrius

Tėja

,,Viskas vėl byra į šipulius, tikiuosi kaip nors susitvarkysiu, tikiu tuo."

...

- Lukai, štai nuotraukos, imk fotoaparatą ir žiūrėk, - tariau.

- Šaunu, jos kokybiškos, gera erdvė, reiškia bus lengva. Greitai susitvarkysim.

- Kaip ir sakiau, nenorime didelės šventės mamai, ji nemėgsta didelių švenčių, - tarė Danielis.

- Tai žinoma, - atsakė Lukas.

- Manau galime pritaikyti smėlinės spalvos temą, būtų gražu.

- Gal turit tada kokių pavyzdžių? - paklausė Danielis.

- Taip turim, tuoj atnešiu, - tariau.

- Jos skonis yra išskirtinis, tikrai nenusivilsi, - tarė Lukas.

- Aš jau dabar stebiuosi jos skoniu ir kūrybiškumu.

- Na taip, tokia ta Tėja.

- Ar kažkas mane minėjo? - Tariau.

- Tik geru žodžiu, - ištarė abu.

- Kurgi ne, - ištariau sarkastiškai, - Štai nuotraukos iš kelių švenčių.

- Oho. Tai čia irgi tavo nuotraukos? - Paklausė Danielis.

- Ką ji dar moka, ko nežinau?

- Oi tu dar daug ko nežinai, - tarė Lukas.
Pašnairavau akimis į Luką.

- Gana, grįžkim prie darbų, -  tariau.

- Nebėra tų darbų, man tinka ši tema.

- Tada gerai. Paruošiu viską,  - tariau, - Važiuoju dabar namo.

- Jo gerai, važiuok, iki rytojaus, - tarė Lukas.

- Iki, - ištarė Danielis. Pamojavau vaikinams ir išlėkiau.

Važiuodama galvojau apie daug klausimų. Kaip galima pamilti? Ar jausmai gali dingti? Ar sunku pamiršti kitą žmogų? Visi galvoja, jog žino atsakymus į šiuos klausimus, bet aš jau esu mačiusi šį scenarijų ir man nepatinka pabaiga. Nenoriu tokios pabaigos. Kaip pamilti tinkamą žmogų? Kaip pamiršti jausmus?

...

- Tėja! - Šaukė Eglė.

- Mama sakė, jog išvažiavai maniau nebegrįši. - Mergina laikė mane apglėbusi.

- Eglee, paleisk tu mane sutraiškysi, - tariau.

- Tai kodėl nusprendei taip greitai išvažiuoti?

- Reikalai. - Atsakiau trumpai.

- Kurgi ne, iš tavęs prasta melagė, sakyk tiesą.

- Tai tiesa. - Melavau jai.

- Melagė, ar tai dėl Kajaus? - Tada žvilgtelėjo į mano akis.

- Ar dėl Danielio? - Dar kartą žvilgtelėjo.

- Na aišku aišku  sesut, dėl abiejų, mesk tu juos jie tau tik bėdas kels.

- Nespank, kokie dar vaikinai, sakau reikalų turiu, darbai verda, gyvenimas juda. Baigsiu Danielio užduotį ir išvyksiu, - tariau.

- Kodėl taip anksti? Kokia užduotis? - tarė

- Matai, šita sugalvojo išvykti ir vėl, nenorėjo netgi atsisveikinti, -tarė Eglė ir aš susirūpinau. ,,Negi rimtai pamiršau atsisveikinti?"

- Taip negalima.

- Galima ir taip bus, kalba baigta, einu į kambarį, - tariau.

...

- Kelkis, Tėja, tau skambina, - rėkė Haris.

- Ką? Kas skambina, ką, tokiu laiku, o jetau, - šokau iš lovos ir griebiau telefoną.

- Klausau, ar su Tėja kalbu?
- Taip, o kas skambina?
- Čia trukdo Jums toks Matas, manęs jūs nežinote.
- Kokiu tikslu skambinate?
- Norėčiau, jog surengtumėte mano vestuves ir dar, kad ir pati fotografuotumėte.
- Taip, galėtume susitikti su Jumis biure.
- Taip gerai, ryt tiks?
- Gerai tiks, kada maždaug atvažiuosite?
- Apie vienuoliktą valandą, atvažiuosime su savo sužadėtine.
- Gerai, tada iki pasimatymo.

Padėjau ragelį ir pradėjau šokti savo laimės šokį. We did it we did it ye!

- Kas skambino?

- Dar vienas užsakymas.

- Užsakymas tau skambino, - užsikvatojo brolis.

-  Nejuokinga. Uf ryt teks vėl važiuoti atgal pas Luką.

- Darbas yra darbas, mergyt, mano bent jau pastovus, ne taip kaip tavo.

- Blah blah blah.