Tėja
,,Viskas vėl byra į šipulius, tikiuosi kaip nors susitvarkysiu, tikiu tuo."
...
- Lukai, štai nuotraukos, imk fotoaparatą ir žiūrėk, - tariau.
- Šaunu, jos kokybiškos, gera erdvė, reiškia bus lengva. Greitai susitvarkysim.
- Kaip ir sakiau, nenorime didelės šventės mamai, ji nemėgsta didelių švenčių, - tarė Danielis.
- Tai žinoma, - atsakė Lukas.
- Manau galime pritaikyti smėlinės spalvos temą, būtų gražu.
- Gal turit tada kokių pavyzdžių? - paklausė Danielis.
- Taip turim, tuoj atnešiu, - tariau.
- Jos skonis yra išskirtinis, tikrai nenusivilsi, - tarė Lukas.
- Aš jau dabar stebiuosi jos skoniu ir kūrybiškumu.
- Na taip, tokia ta Tėja.
- Ar kažkas mane minėjo? - Tariau.
- Tik geru žodžiu, - ištarė abu.
- Kurgi ne, - ištariau sarkastiškai, - Štai nuotraukos iš kelių švenčių.
- Oho. Tai čia irgi tavo nuotraukos? - Paklausė Danielis.
- Ką ji dar moka, ko nežinau?
- Oi tu dar daug ko nežinai, - tarė Lukas.
Pašnairavau akimis į Luką.- Gana, grįžkim prie darbų, - tariau.
- Nebėra tų darbų, man tinka ši tema.
- Tada gerai. Paruošiu viską, - tariau, - Važiuoju dabar namo.
- Jo gerai, važiuok, iki rytojaus, - tarė Lukas.
- Iki, - ištarė Danielis. Pamojavau vaikinams ir išlėkiau.
Važiuodama galvojau apie daug klausimų. Kaip galima pamilti? Ar jausmai gali dingti? Ar sunku pamiršti kitą žmogų? Visi galvoja, jog žino atsakymus į šiuos klausimus, bet aš jau esu mačiusi šį scenarijų ir man nepatinka pabaiga. Nenoriu tokios pabaigos. Kaip pamilti tinkamą žmogų? Kaip pamiršti jausmus?
...
- Tėja! - Šaukė Eglė.
- Mama sakė, jog išvažiavai maniau nebegrįši. - Mergina laikė mane apglėbusi.
- Eglee, paleisk tu mane sutraiškysi, - tariau.
- Tai kodėl nusprendei taip greitai išvažiuoti?
- Reikalai. - Atsakiau trumpai.
- Kurgi ne, iš tavęs prasta melagė, sakyk tiesą.
- Tai tiesa. - Melavau jai.
- Melagė, ar tai dėl Kajaus? - Tada žvilgtelėjo į mano akis.
- Ar dėl Danielio? - Dar kartą žvilgtelėjo.
- Na aišku aišku sesut, dėl abiejų, mesk tu juos jie tau tik bėdas kels.
- Nespank, kokie dar vaikinai, sakau reikalų turiu, darbai verda, gyvenimas juda. Baigsiu Danielio užduotį ir išvyksiu, - tariau.
- Kodėl taip anksti? Kokia užduotis? - tarė
- Matai, šita sugalvojo išvykti ir vėl, nenorėjo netgi atsisveikinti, -tarė Eglė ir aš susirūpinau. ,,Negi rimtai pamiršau atsisveikinti?"
- Taip negalima.
- Galima ir taip bus, kalba baigta, einu į kambarį, - tariau.
...
- Kelkis, Tėja, tau skambina, - rėkė Haris.
- Ką? Kas skambina, ką, tokiu laiku, o jetau, - šokau iš lovos ir griebiau telefoną.
- Klausau, ar su Tėja kalbu?
- Taip, o kas skambina?
- Čia trukdo Jums toks Matas, manęs jūs nežinote.
- Kokiu tikslu skambinate?
- Norėčiau, jog surengtumėte mano vestuves ir dar, kad ir pati fotografuotumėte.
- Taip, galėtume susitikti su Jumis biure.
- Taip gerai, ryt tiks?
- Gerai tiks, kada maždaug atvažiuosite?
- Apie vienuoliktą valandą, atvažiuosime su savo sužadėtine.
- Gerai, tada iki pasimatymo.Padėjau ragelį ir pradėjau šokti savo laimės šokį. We did it we did it ye!
- Kas skambino?
- Dar vienas užsakymas.
- Užsakymas tau skambino, - užsikvatojo brolis.
- Nejuokinga. Uf ryt teks vėl važiuoti atgal pas Luką.
- Darbas yra darbas, mergyt, mano bent jau pastovus, ne taip kaip tavo.
- Blah blah blah.
VOCÊ ESTÁ LENDO
Mėnulis supa mus (Baigta)
RomanceTėja baigusi kolegiją, vėl pasiryžta grįžti ten, iš kur pabėgo. Nuolat bėgusi nuo savo problemų, mergina supranta, jog nebegali daugiau bėgti. Tačiau ji nežino, jog visa jos praeitis atseks ją iš paskos. Ji net nesuvokia, kaip jos gyvenimas pasikeis...