Mėnulis supa mus (Baigta)

13 skyrius

1 diena iki varžytuvių

Žinau, jog šeštadienis ir darbai neturėtų vykti, bet varžytuvės dar nesuplanuotos. Laiko liko nedaug, o darbų dar labai daug. Visgi toks yra mano darbas - planuoti.
Stalai paruošti, palapinės taip pat išnomuotos. Kadangi viskas vyks gamtoje, taigi nebus problemų su maistu, nes maistą liepėm atsinešti patiems, užkandžių, savaime aišku, bus. Tačiau užkandžiai nebus kaip kokiame restorane, nes tai visgi tik varžytuvės. Mes juk ne maisto tarnyba. Garantuoju, kad bus ir tokių, kurie atsineš ir alkoholio. Negaliu drausti jiems gerti, bet nekenčiu geriančių žmonių. Jeigu geriu tai tik vyną, nieko kito. Tėtis. Kalbant apie alkoholį, man ištriško ašara išdavikė. Mano tėvas - alkoholikas, kuris net neatpažintų savo dukros gatvėje. Dabar jis jau senas, jam reikia mūsų su vyresniuoju broliuku pagalbos. Būdama paauglė, kartu su broliu tėvą išvežėme į senelių namus. Nesakau, jog nelankau jo. Lankau. Tegu iš viso džiaugiasi, jog rūpinuosi juo. Jis manimi tai nesirūpino. Visgi man vaikystėje jo ypač trūko. Buvo akimirkų kai verkdavau kambaryje, kai niekas nematydavo. Man būdavo skaudu žiūrėti kaip kiti vaikai turi tėčius su kuriais vaikšto po gatves, kurie jais rūpinasi ir žaidžia su jais. Bet aš susitaikiau. Susitaikiau, bet mano brolis nors ir vyresnis, jis daug naivesnis. Jis visada tikėjosi, jog tėvas dėl jo pasikeis. O aš visada žinojau, jog tokie žmonės nesikeičia. Štai gyvenimas privedė mane prie tokio mėšlo, pratino iš anksto.
Visgi tai paskatino mane pasiekti tiek kiek galiu. Įsivaizduokit, aš turiu gerai apmokamą, man mylimą darbą. Aprūpinu save ir mamą. Turiu geriausią draugą. Netgi įdomių dramų pas mane yra. Žodžiu man tai patinka. Gyvenimas toks ir turi būti. Spalvingas, įdomus ir nestojantis vietoje.

Apsirengiau sportiškai, nes žinau, jog tingiu kur nors varyti, bet su patogiais drabužiais sugebėsiu. Nuėjau į virtuvę, ten mama jau plušo ruošdama arbatą ir tepdama sumuštinius. Manau, jog jai reikia pailsėti, dirba ir dirba. Yra jaunesnių, gali jie nudirbti darbus.

- Labas rytas, mama, - atsakiau nusižiovaudama.

- Labas rytas, mažute, - atsisukusi į mane pakėlusi akis tarė.

- Kaip miegojai? - Pasidomėjau smalsaudama.

- Ai neblogai, o tu mieloji? - To paties paklausė ir manęs.

- Irgi neblogai, bet teks išvažiuoti anksti, nes ryt varžytuvės, - ražydamasi tariau jai.

- Kokios varžytuvės? - Paklausė mama.
,,Negi aš nesakiau jai, visai pamiršau, blemba na ir galva mano."

- Pamiršau tau pasakyti. Varžytuvės vyks tarp ofiso komandų ir jų darbuotojų. Ryt susirinksime ir pasistatysime stovyklavietę, o šiandien viską ruošiame kartu su Luku, - norėjau pasakoti toliau, bet mama nutraukė mane, vėlgi kažin kelintą kartą klausdama to paties klausimo.

- Mieloji, kada Lukas atvažiuos, tu tiek apie jį kalbi, aš noriu jį pamatyti? - Kamantinėjo mane mama.

- Mama, jis gėjus, be to mes turime daug darbo, tačiau aš jo paklausiu, - nusijuokiau aš.

- Gerai paklausk.

Tos jau mamos, sakau, jog jis gėjus, bet ji galvoja kitaip. Teks kada supažindinti.
Greitai sukrimtau porą sumuštinių, išgėriau arbatą, dar prigriebiau porą obuolių ir išbėgau į mašiną, daiktai ten sukrauti jau nuo vakar dienos. Bijojau ką nors palikti. Svarbiausia viskas yra varžytuvėms ir keršto planui. Tegu žaidimas prasideda!