Chapter 5

626 49 0
                                    

Atsiprašau skaitytojų už pakeitimus,tiesiog kilo visai kitos idėjos šiai istorijai,todėl keičiu ją kol galiu ir tikiuosi jums patiks. :)

Pov*Ella

O dievuliau.Jis mane bučiuoja.Jo suknistai skanios lūpas liečia manąsias.Tai taaaip geraaaa...Ne!Nustumiu vaikiną ir užsimojusi trenkiu Niall per veidą.
-Taip negalima.-'tariu vaikinui ir pasitvarkau plaukus.
-Tu teisi.Tau reikia išvykti atgal į NY.-'taria vaikinas ir dingsta iš mano namų.
Jis sako tiesą man reikia išvykti ir kuo greičiau,nes nenoriu jo pamilti ar išvis kažką pajausti.Turiu grįžti pas tetą ir pabaigti 12 klasės likusius egzaminus ir tada džiaugtis vasara.Džiaugiuosi jog išsikrraustysiu iš tetos namo į savo butą,bei ruošiuosi į universitetą.Pagaliau būsiu laisva.Lėtai pirštais suminkau gana ilgą žinutė tėvams jog išvykstu.Susikraunu daiktus ir išsikvietusi taksi keliauju į oro uostą.Palieku viską...visiškai viską,taip pat ir šiuos įvykius su Niall.Tai liks paslaptis...

Pov*Niall

Užtrenkiu už savęs duris.Šūdas!Kokias nesąmones aš darau?Nuspiriu kėdę ir krentu ant sofos.Man reikia pamiršt Eliz,man reikia atsikratyti kaltės ir jausmų.Nebenoriu būt toks koks esu dabar.Noriu būt kitoks ir negalvot apie jausmus,nebenoriu mylėti,nebenoriu būti geras.Man visko per daug.Viskas turi baigtis ir senasis aš turi išnykti.Man 19 metų,o jau nebegaliu tvertis šiam suknistam gyvenime.Nekenčiu visko apkink.Jei turėčiau mygtuką išjungti visą atmintį ir pradėt iš naujo,be abejonės,taip padaryčiau.Deja,taip nėra,bet aš vistiek padarysiu viską,kad pamirščiau.Man pavyks.Aš žinau.

*PO VIENERIŲ METŲ *

Pov*Ella

Negaliu patikėt jog tikrai sutikau vasarą praleisti pas senelius Airijoje kažkokiame užkampyje nuo Dublino.Po galais man 19 ir aš važiuoju pas senelius?Juokinga tiesa?Tiesą sakant man ši mintis būtų visai patraukli,jei ne mano užianti senelė.Tikrai pavargau nuo miesto šurmulio ir daugybės parduotuvių,bei mašinų.Net nepamenu,kada paskutinį kartą mačiau jūrą ar bent paukštį! New York'as puikus didmiestis,bet tikrai ten gyvendama pasiilgau gamtos.Būtent dėl rutinos mieste aš sutikau su tėvų pasiūlymu vykti pas senelius.Net nenumanau kaip ištversiu pas juos ir pas puseserę,kuriai jei neklystu bus  19 metų.Kiek ją pamenu ji buvo miela mergaičiukė.Tikiuosi močiutė pasikeitė ir nepradės aiškinti kaip gyventi,ką daryti ir panašiai.Ji erzinasi beveik dėl kiekvieno dalyko.Pamenu kai paskutinį kart čia buvau,tai man buvo 13 ir ji priekaištaudavo dėl mano elgesio ar išvaizdos.Tai aš baisiai apsirengiau,tai perstora,tai plaukai negražūs,tai akys žvairos...nu vienu žodžiu močiute pasigirt negaliu,bet ir nelabai dėl to pergyvenu.Svarbu praleisiu vasarą ir pailsėsiu iki grįžimo į universitetą.Taksi sustoja prie senoviško namo šalia kitų panašių namų aplink.Atsidūstu ir sumokėjusi,bei išsiėmusi lagaminus nueinu link namo.Net nespėjus man pabelsti jos atsiveria ir prieš save pamatau šviesių plaukų merginą su aptempta suknele.Kadangi ji turi tikrai gerą figūrą,tai ta suknelė jai tinka.Po galais kas ji tokia?
-O dieve čia tu Ella?-'taria mergina ir apkabina mane.
Okey...dabar aš sutrikus.
-Am...Sveika?-'tariu pasimetus.
-Oh nepameni?Tai aš tavo pusesrė Bethani.-'linksmai taria mergina ir netrukus už jos pasirodo seneliai.
-Ooo anūkėle!-'taria senelis ar atėjęs apkabina mane.Močiutė nėra tokia geranoriška ir tik pasakiusi 'Sveika,eime parodysiu kambarį' pradeda temptis mane į antrą aukštą.Namas nepasikeitęs ir viskas kaip po senovei.Tikiuosi čia yra nors internetas.
-Na štai išsikrauk daiktus ir ateik vakarienės.-'ištaria močiutė,o aš tik linkteliu.
Po valandos mano lagaminai jau buvo tušti,o daiktai savo vietose.Ištraukiu Eliz nuotrauką ir padedu ant komodos.Sunku susitaikyti jog jau metai,kai jos nebėra...Persirengiau ir nusileidau žemyn.
-O dieve ir vėl tas pankas važiuoja tuo daiktu visu greičiu.Juk jis užmuš ką nors! Bethani net nemėgink su juo bendraut!Užjaučiu ponia Horan dėl tokio baisaus sūnaus.
Išklausiusi močiutės šauksmus virtuvėje,nuėjau ir prisėdau prie stalo.
-Kas per pankas?-'atsargiai paklausiau.
-Nesvarbu.Svarbiausia nesusidėk su juo.Dieve apsaugok nuo tokio.-'ištaria močiutė ir visdar žiūri pro langą.
Nepamenu jog čia kada nors gyveno pankas..bet ką aš išvis pamenu? Juk nebuvau čia ilgą laiką!
Suvalgiusi keletą blynų,pakilau nuo stalo ir nusinešiau išplauti lėkštę.Paleidau vandenį ir kempinėle su plovikliu švariai išploviau savąją lėkštę,bei keletą kitų indų,kurie buvo kriauklėje.
Sudėjau indus ir pradėjau šluostytis rankas.Netrukus pasigirdo garsus motociklo garsas ir aš pažvelgiau pro langą...

Let it beWhere stories live. Discover now