- Where to go?
- On the other side .
Pov'Ella'
-Nesiartink Ella.Bijau tave nuskriausti.'-tarė vaikinas.
-Ką tu kalbi?Tu taip nedarysi.'-tariau nesuvokusi.
-Manai nepadarysiu? Rimtai? Aš atėjau pas tave su peiliu rankoje ir aš suknistai norėjau juo tau perėžti gerklę.'-išrėke Niall tai priversdamas mane atsitraukti nuo jo keliais žingsniais.
-Tai ne tu ,Niall. Ten buvai ne tu,juk dabar nenori nieko padaryti?'-tariau visdar šoke.
-Tame ir esmė,kad noriu. Aš suknistai to trokštu šią akimirką.'-tarė vaikinas ir jo mėlynos akys įsmigo į mane..
-Niall ko tu nori?'-tariau išsigandusi.
-Štai ko.'-tarė vaikinas ir greitai parguldė mane į lovą,bei įsisiurbė į lūpas. Nespėjau suvokti kas vyksta,bet kažkokia keista galia privertė mane jam pasiduoti,todėl leidausi bučiuojama. Leidau jo rankoms klaidžioti po mano kūną ir tyrinėti kiekvieną mano kūno lopinėli,leidau jam bučiuoti mano lūpas ir kaklą,leidau jam užgulti mane aš tiesiog pasidaviau tam ko pati galbūt troškau. Apkabinau vaikiną rankomis ir vaikščiojau pirmyn,atgal jo kūnu,raumenimis,presu ir nugara. Atmosfera darėsi vis karštesnė ir karštesnė. Nepajutau kaip,bet greitu metu likau be maikutės ir Niall šlapiais bučiniais versdamas mane aimamuoti,leidosi nuo mano lūpų iki bambos. Aš visą virpėjau ir negalėju patikėti jog tai tikrai vyksta ir leidžiu Niall šitaip elgtis. Netrukus vaikino lūpos grįžo iki manųjų ir vėl jas saldžiai,bei lėtai pabučiavo. Staiga mano mintis persmelkė mirusių žmonių veidai,kurie atrodė tarsi klyktų mano galvoje,bei kraupūs vaizdai ir juodas kraujas,kuris privertė odą pašiurpti. Niall staiga nuo manęs atsiplėšė,bei parklupo ant grindų susiėmęs už galvos. Nesupratau kas vyksta ir ką regėjau savo galvoje. Atsitokėjau,kai Niall pradėti rėkti liautis. Nesupratau,kas jam ir kodėl jis laikosi už galvos,bei rėkia liautis. Juk aš nieko nedarau?Su kuo jis kalba?
-Prašau baik.'-ištarė tarsi per skausmą Niall ir netrukus atleido rankas,bei atsistojęs priaiglaudė prie sienos.
-Niall?'-tariau norėdama įsitikinti ar jo neapsėdo demonas.
-Ahm. '-visdar sunkiai alsuodamas ir mėgindamas atgauti kvapą sumurmėjo vaikinas.
-Kas visą tai buvo?'-tariau ir atsistojusi priėjau prie jo.
-Nežinau Ella. Net nenutuokiu kas tai buvo,bet patikėk tai buvo labai skausminga. Toks jausmas ,kad kasnors degintų tavo galvą ir badytų kūną peiliais.'-tarė blondinas ir aš nežymiai susiraukiau.
-Mes nespėjame išsiaiškinti vieno dalyko,o jau pasirodo kita mįslė .'-tariau ir susiėmiau už galvos.
Niall nieko neatsakė,tik greit dingo iš mano kambario.Likau stovėti kaip kvailė ir nežinojau ką daryti. Bet dabar mano galvoje buvo tik tų mirusių žmonių vaizdas... kurie,nežinau kodėl,bet šaukė mano vardą.
POV'Niall'
Šūdas kas man darosi!? Aš vos neužmušiau,o vėliau vos nepermiegojau su Ella.Ir kas mano galvai,kuri ūžia iki dabar? Kas išvis ten nutiko? Jau neužtenka vien to,kad kovoju su savo demoniškąja puse dar turiu kentėti nežmoniškus skausmus. Priėjau savo kambarį ir kritau į lovą. Negaliu pasiduoti aistrai ir keistai traukai Ellai. Negaliu,nes galiu ją pražudyti. Kodėl man vis nepavyksta nuo jos atsitraukti?Kodėl negaliu tiesiog imti ir dingti iš jos gyvenimo?
"Per daug galvoji"'-išgirdau žodžius savo mintyse.
-Ką?'-tariau nesupratęs. Nejau kalbu su savim pačiu?
"Sakau per daug galvoji. Nejaugi tau dar neiašku,kodėl negali dingt nuo jos?"'-vel išgirdau užkimusį balsą,bei suvokiau jog tai demonas,kalba su manimi.
-Kodėl ?'-tariau tikėdamasis išgirsti,nors vieną atsakymą.
"Kaip manai kodėl tu jauti jos skausmą,kodėl turite tokais pačias tatuiruotes ir kodėl girdi jos mintis Niall? Nagi mano drauge pagalvok."'-tarė pašaipus balsas.
-Nežinau.'-tariau po kelių minučių tylos.
"Jus sujungti vienas su kitu,nežinau kaip bet tave su ja kažkas jungia ir todėl mes turime ją nudėti tuojau pat. '-tarė demonas.
-Mes jos nežudysim,o išsiaiškinsim kas vyksta.'-tariau piktai.
"Asilas"'sumurmėjo jis.
Nežinau kur bet demonas dingo iš mano minčių ir galvos. Galiu nors dabar pasimėgauti tyla savo galvoje. Net nepajutau kaip užmerkiau akis ir panirau į tamsą,kuri nuo šiol tapo mano antraisiais namais.
Pov'Ella'
"Žmonės : senyvi, kiti suaugę,jauni ir vaikai. Aplink mane vien jų kūnai,kurie skęsta juodame srūvančiame iš kūnų kraujyje. "Padėk " girdžiu šnabždesius ir stengiuosi trauktis nuo kraujo,kuris teka link manęs. "Bėk" išgirstu klyksmą ir apsisukusi pradedu bėgti,bet nieko nematau. Aplink vien tamsa ,kuri nori mane praryti. Girdžiu šnabždesius,kurie prašo pagalbos pereiti.
-Ką pereiti?'-suklykiu nebeištvėrusi balsų galvoje. Nejaučiomis pradedu verkti ir skausmas galvoje pradeda didėti.
"Padėk man pereiti" isgirstu šnabždesį visai šalia ir dar labiau susiriečiu į kamuoliuką.
-Kaip?Kaip padėti,kad tik dingtumėte?'-tariau su ašaromis .
"Ištark jog galiu eiti" isgirdau šnabždesį prie kairės ausies.
-Kur eiti?'-tariau ir nusivaliau ašarą.
"Į kitą pusę"sušnabždėjo balsas. Sudrebėjau dėl šių žodžių,bet ištariau :
-Eik.'- tariau drebančiu balsu ir netrukus pajutau keistą šaltį pereinantį per mane,bei iškylančius mintyse keistus prisiminimus,kurie nėra mano.
Suklupau ant kelių dėl galybės garsų galvoje.
-Baikit! Prašau baikti ! '- suklykiau ir stipriai užsimerkiau. Bijojau atidengti ausis ir atsimerkti,kol pajutau kažką patraukiant užkritusius plaukus man nuo veido.
Atsimerkiau ir prieš save išvydau Niall.
Nespėjau pati susivokti,kaip jau buvau įsikniaubusi jo glėbyje. Pagaliau balsai galvoje nutilo ir nebegirdėjau riksmų,bei keistų šnabždesių. Prisiglaudžiau prie Niall krutinės ir ilsėjausi tyloje,kurioje girdėjau net savo širdies plakimą. Susiraukiau prisiglaudusi labiau prie Niall. Suvokiau jog negirdžiu Niall širdies plakimo. Lėtai atsitraukiau ir pakėliau akis į vaikino veidą,bei išvydau jo juodas akis ir plaukus. Supratau jog tai ne Niall,o Neith.
Norėjau bėgti,lėkti,bet neaišku kodėl nepajudėjau iš vietos,galėjau tik stovėti ir stebėti jį.
Neith staiga suvarė man peilį į šoną,bei apkabinęs sušnabždėjo.
-Jau greitai."
Staigiu judesiu atsisėdau ir susiėmiau už burnos,norėdama sulaikyti klyksma. Apsižvalgiau aplink vis drebančiu kūnu ir supratau,jog visą tai buvo tik sapnas. Tik baisus košmaras. Nusivaliau nuo kaktos prakaitą,kuris išmušė nuo sapno ir perėjau rankomis per palaidus,įsidarkiusius plaukus. Netrukus kambaryje pasklido mano sunkus ir tarsi palengvėjimo atodūsis. Po tokio sapno tikrai nebeužmigsiu,o tuo laviau bijosiu užmerkti akis. Sapnas buvo toks tikroviškas,jog tikrai maniau,kad visą tai tikra,net skausmą jutau pilvo šone. Bet jį galėjo skaudėti dėl rando esančio šone. Nepamenu iš kur randas,bet žinau jog jį turiu nuo devyneriu. Fieve pamiršk tai . Ramiai Ella tai buvo tik sapnas,viskas gerai. Kartojau sau mintyse,bet negalėjau pakeisti vieno fakto,kuris mane baugino. Aš ir dabar pabudusi iš košmaro visdar girdžiu jų šnabždesius...
