Chapter 13

486 39 8
                                    

Pov*Niall

Žengiau tvirtą žingsnį į priekį ir gniaužiau savyje kylantį pykti,bijau.Labai bijau,jog nesusivaldysiu.Jaučiu kaip venos ant mano kaklo išoksta.Rimtai ji man trenkė?Mergina trenkė man?!Žengiau dar vieną žingsnį link merginos ir mačiau jos akyse kylančią baime.Neslėpsiu man patiko ją matyti tokią.Ji bijo manęs,o man tai patinka.Stengiausi išlaikyti blaivų protą,bet mano raudonas tvinkčiuojantis skruostas,visdar skatino mano pyktį.Nespėjau suvokti kaip mano ranka susilietė su merginos skruostu,o ji suklupo ant grindų.Žiūrėjau į merginą ir jos skruostu riedančią ašarą.Netrukos jos mėlynos akys susitiko su manosiom.Žengiau du žingsnius atgal ir tik pamatęs išgastį jos akyse,suvokiau kokią klaidą padariau...vėl....Šūdas!

Pov*Ella

Stebėjau Niall ir sudrebėdavau nuo kiekvieno jo judesio.Visdar sunku patikėti,jog jis man trenkė.Dieve,man pirmą kartą trenkė.Kaip jis gali kelt ranką prieš merginą?Dar ir dabar marau jo juodas iš pykčio akis...dar viena ašara nurieda mano skaudančiu skruostu.Bijau...bijau pajudėti ir išeiti.Jeigu jis dar kažką man padarys?Jei jau trenkė tai gali padaryt ir kitką?
Pakėliau savo pilnas ašarų akis į Niall ir pamačiau jo sutrikusį,bet nebe piktą veidą.Jo akys...jo akys vėl mėlynos ir laksto žvilgsniu nuo savo rankos iki manęs.Vien jo žvilgsnis man sukelia šiurpą ir nemalonius šiurpuliukus per kūną.Greitai rankove nusivaliau ašaras ir atsistojau nuo šaltų virtuvės marmurinių grindų.Kuo greičiau norėjau prasmukti pro vaikiną,bet jo stipri ranka čiupo man už riešo,taip sukeldamas baimę,bei skausmą vienu metu.Net dabar jaučiu jo žvilgsnį į mano skruostą.Bijau.Bijau pažvelgti į jo akis.Nenoeiu jo matyti,o tuo labiau,kad jis liestų mane.
-Ella...aš...aš...neturėjo taip nutikti.-'sumurmėjo Niall,o manyje užvirė pyktis.
-Bet tai įvyko!-'surėkiau ant jo ir iškart pasigailėjau,kai jo akys vėl pajuodavo,tiesiogine to žodžio prasme.
-Šūdas!Tu tokia užknisanti,jog nusipelnei!-'atrėkė atgal,o aš greit ištraukusi savo riešą iš jo gniaužtų, išėjau.Nesuprantu jo,jo nuotaikos keičiasi kas sekundę...bet šio poelgio iš jo nesitikėjau.Niekada nemačiau nieko panašaus ir tai teko patirti man pirmą kartą.Į mano veidą plūstelėjo vasaros vėjas,o mano kūną pasiekė gaivus vasaros lietus.Pažvelgiau į savo kūną ir prisiminiau,jog esu su Niall džemperiu.Dideliais žingsniais nuėjau link senelių namų.Nėjau į vidų,nenoriu jog pamatytų mane tokios būsenos.Perėjau kiemą ir nuėjau į vasarnamį.Mano kūnas sukrito ant medinio suolo,o savo drebančia ranka užkišau šlapią plaukų sruogą už ausies.Paliečiau žandą ir susiraukiau,kai prieš akis išniro prisiminimas apie tai kas nesenai įvyko.Negaliu suvokti,jot tai tas pats mielas Niall,kurį pažinojau.Atrodo tarsi tai būtų svetimas vaikinas,tai tikrai negali būti tas pats Naill,kuris buvo su mano sese,bei atnešdavo man saldainių,jog būčiau tyliai ir nesakyčiau,jog jis įlipo pas mano seserį pro langą.Nusišypsojau pusę lūpų,bei nuraukiau riedančias ašaras.Nejau Niall mirė kartu su mano seserimi?Nepažįstu jo dabar.Juk anksčiau jis niekada taip nesielgė...Juk taip?

Pov*Niall

-Šūdas!-'surėkiau per visus namus ir mečiau vazą su gėlėmis į sieną.Pasidaviau agresijai.Taip neturėjo nutikti ir ji išvis Ella to netūrėjo patirti.Bet ji pati kalta,ji...argh!Ji išvedė mane iš kantrybės,jau norėjau atsiprašyti už visą šį šūdą,kurį padariau,bet ji...ji...dar labiau viską pablogino,turbūt būčiau jai dar kartą trenkęs,kad žinotų kad prieš mane tono geriau nekelti.Jos sėkmei ji spėjo išeiti,o savo pyktį dabar lieju su vazom.Kvailys.Tikras kvailys.Po galais kodėl negalėjau suvaldyt savo suknistų rankų?Nenoriu grįžt atgal ir vėl taip elgtis.Viskas buvo gerai ir taip nebeįvykdavo,na nebent su Bethany,bet jai patinka mano agresija ir išvis aš jai visas patinku,ji viską dėl manęs padarytų.Bet vat atirado ši pasipūtėlė ir nebesusivaldžiau.Negaliu prie jos būti,kai ji tokia užknisanti.Eliz tokia nebuvo,kaip ji.Višta kuriai reikia pakirpti sparnus,jog nsusileistų ant žemės.
Kaip dabar viską sutvarkyt?Galvok.Niall galvok.Juk ta kvaiša gali mane įduoti policijai už smurtą.Tada jie atverstų mano byla ir prasidėtų visas šūdas.Oh...ką daryti ir kaip ją užčiaupti?O gal ji tylės?Nemanau jog ji išdrįstų kažką sakyti kažkam.O jeigu ją pagazdinčiau?O gal daryt kažką kitką?Šūdas dabar ji man tikras galvos skausmas.Jos man ir betrūko.

Pov*Ella

Išlipau iš dušo ir apjuosiau kūną baltu ranksluoščiu.Priėjau prie aprasojosio veidrodžio ir nuvaliau jį,jog matyčiau savo atvaizdą.Išsileidsu šlapius plaukus ir leidau kristi man ant pečių.Atidariau spintelę ir kruptelėjau,kai užsidarė langas kambaryje.Turbūt skersvejis,net nekišau galvos iš vonios žvilgtelti.Paėmiau kremo ir pradėjau tepti veido odą.Jau beveik pamiršau apei Niall ir stengsiuosi jo nesutikti dar visą likusią vasarą.
Džiaugiuosi,jog ant skruosto neliko mėlynės.
Padėjau kremą ir nusivaliusi rankas išjungisu vonioje šviesą.Sustojau,kai pradėjo svaigt galva,bei zvimbti ausyse.Kas čia dabar?Įsikibau į vonios sieną ir kai svaigimas aprimo išėjau iš jos.
Bet čia manęs laukia didesnė problema.Niall.
-Ko tau čia?-'suurzgiau ir mėginau ieškoti daikto,kuriuo galėčiau pasinaudot gynybai,kai jam aptems protas.
-Atėjau pasikalbėti lėlyte.-'ištarė vsikinas,bei patogisu įsitaisė mano lovoje.
-Dabar 2 valanda nakties,todėl dink iš mano kambario.Nenoriu tavęs matyt,nejau nesupratai?-'tariau ir vėl jaučiau svaigimą.Oh..Atsirėmiau į sieną ir stengiausi susikoncentruoti.
-Noriu pasikalbėti juk sakau.-'tarė vaikinas,bei šyptelėjo.
-Niekas nesužinos.Tai norėjai išgirsti?-'tariau susinervinusi,bei susitvarkiau atsilaisvinusį rankšluostį.Šūdas aš prieš jį prisidengus ranksluoščiu.
-Tiesą sakant žinojau,jog tylėsi.
Atėjau atsiprašyt.-'tarė ramiai,bei pakilęs nuo lovos pradėjo artėt link manęs.
-Neatleidžiu.Laisvas.-'suurzgiau ir netrukus išvydau jį artėjant.Stengiausi įžiūrėti vaizdą,bet jis tapo vis neryškesnis.Kol visiškai aptemo,bei ausyse girdėjau tik zvimbimą.Ne.Ne.Ne...Nenualpk.
-Klausyk aš atsi...ei...kas tau?Po galais!-'tai paskutinis dalykas,kurį girdėjau iš Niall.Netrukus pajutau jo rankas aplink savo juosmenį.Daugiau nieko nebejaučiau...

Let it beDonde viven las historias. Descúbrelo ahora