Istorija apie šešerių metų mergaitę Lilę, kuri netikėtai susipažįsta su didžiuliu juodu šunimi - naujuoju jos augintiniu.
„Jau iš toli matau jo rėžiantį žvilgsnį. Priėjusi prie jo iš karto ištiesiu ranką pasižiūrėti ar šuo nori su manimi susipažint...
Jau praėjo 9 dienos kaip esu vienuolikos metų! Šiandien lietuvių mokytoja literatūrai uždavė parašyti trumpą rašinį apie savo augintinį ir nupiešti/nutapyti kaip jis atrodo, rytojui. Aišku, rašysiu apie Šansą. Bet klausimas, ką rašyti? Jau parašiau taip:
"Lilė Bargelytė, 5b 2018.01.31
Šansas
Kaime, seneliai turi šunį. Mes nežinome kokios jis veislės, bet žinome, kad seniau buvo naudojamas kaip policijos šuo, todėl jis labai gerai sutaria su vaikais ir mėgsta viską uostinėti. Jo vardas Šansas. Tokį vardą daviau aš. Jam 7 metai. Jam labai patinka eiti pasivaikščioti į gamtą, bet bijo vandens ir ramūnėlių. Aš ir jis esame geriausi draugai. Jis vienintelis mane paguodžia, kai būnu liūdna. Mūsų šeima į kaimą važiuoja dažnai specialiai dėl jo, nes aš išprašau, kad galėčiau su juo susitikti ir, kad jis negalėtų manęs pamiršti. Myliu Šansą ir nenoriu jo netekti. Kai užaugsiu - būtinai jį pasiimsiu pas save. Mes, kartu su juo gyvensim ir kartu pasensim."
Baiginėju tapyti su akvarele Šansą štai taip:
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Šanso ausys nėra stačios - tą bandžiau parodyti, bet šitame piešinyje jis atrodo mažas, o iš tikrųjų toks nėra. Dar reikia baigti vieną koją ir tarpą tarp kailio nuspalvoti juoda pilka spalvomis ir namų darbas bus baigtas! Literatūros/lietuvių mokytoja sakė, kad už šį darbą gausime pažymį ir iš dailės mokytojos, todėl teko pasistengti Šansą padaryti ne tik kuo tikroviškesnį, bet ir kuo meniškesnį. Be to, stengiausi išpildyti visas dailės taisykles: kur daryti šešėlį, ant ko daiktas stovi/sėdi/guli, tikrosios realybėje daikto spalvos ir taip toliau...
Pabaigiau kūrinį. Piešinys mane net pačią pribloškė. Manau, tai kol kas pats gražiausias mano tapytas kūrinys! O rašinys... Šiek tiek dramatiškas, bet taip įdomiau. Tikiuosi, kad ir mokytojoms patiks.
