Tamsusis rojus (Po nakties dangumi 3)

5.

Šiąnakt visi atvykome į Braną pas Drakulą. Išskyrus Katriną. Kuri išvyko į Graikiją ieškoti Bastetos. Drakula ir Everli mus pasitiko prie durų ir stipriai, bet atsargiai apkabino Liubomirą. Nataša, Olga, Feruza ir kiti buvo išsiilgę jo ir visas dėmesys teko jam. Na, aišku ir mums su Leveretu kliuvo to dėmesio, nes buvome grįžę iš Amerikos. Visi mūsų nematė taip pat ilgai. Salėje laukė ir daugiau vampyrų. Badri pamačiusi mane puolė ir stipriai apkabino bei pabučiavo į skruostą. Ji nekantravo pasidalinti savo istorija su manimi, nes aną kartą neturėjome laiko. Eglė taip pat buvo atvykusi ir atsivežusi savo Stellą. Bet Stella slėpėsi kažkur po stalu ir nenorėjo bendrauti su kitais mūsų augintiniais. Ji buvo itin drovi ir uždara katė. Ne tokia kaip mano drąsuolis Žazminas.

Susėdome prie stalo ir Liubomiras vėl pradėjo pasakoti visiems savo gyvenimą kaip žmogus. Šiuo metu jis ir buvo vienintelis žmogus mūsų tarpe. Tad visiems buvo labai įdomu išgirsti apie jo gyvenimą Kaune. Klausimai ir pasakojimas truko turbūt valandą. Taip, daug klausimų teko ir mums su Leveretu, nes niekas dar nebuvo išvykęs į žemes už Atlanto. Visi norėjo sužinoti kaip atrodo ta Amerika. Na, ir tęsėsi mūsų pasakojimai kelias valandas.

Mums bekalbant grįžo Katrina.... su Basteta. Visi jas išvydę nuščiuvo. Niekas nebedrįso tarti nė žodžio. Basteta vilkėjo žalią lininę suknelę iki kulkšnių, juodus ilgus plaukus buvo susirišusi į arklio uodegą viršugalvyje, auksinės apyrankės smagiai dzingsėjo ant riešų. Nors ji ir buvo kukliai apsirengusi, nuo jos spinduliavo galia ir didingumu. Šį kartą su ja nebuvo jos kačių. Drakula atnešė jai kėdę prie mūsų stalo ir ji prisėdo. Bastetos veide nesimatė rūstumo ar pykčio. Juk prieš šešerius metus mes atlikome burtus Liubomirui ir ar tai buvo galima- niekas nežino. Bet Bastetos veide nebuvo jokio nepritarimo tam, ką padarėme. Ji nužvelgė visus susirinkusius ir pradėjo kalbėti.

- Kadangi mane vėl išsikvietėte- spėju reikalas labai svarbus.- pradėjo Basteta.- Tai ką padarėte prieš šešerius metus nėra taip blogai jei galvojate, kad pyksiu ant jūsų visų. Tiesiog nepagalvojau, jog atrasite šią išeitį... Jūs visi esate mano vaikai ir visada būsite.- ji pažvelgė į Liubomirą.- Tačiau žinau, jog mane išsikvietėte ne dėl šito?

- Maloningoji Basteta, mes turime rimtesnę problemą.- tarė Leveretas.- Kaip žinote santykiai tarp vampyrų ir vilkolakių uždrausti. Tačiau nežinome kodėl.

- Na...- pradėjo Basteta.- Tam yra priežastis. Papasakosiu jums apie save ir Anubį.

Basteta ir Anubis

Tais laikais kai pasaulis dar buvo jaunas dievas Ra susilaukė vaikų. Viena iš jų buvau aš- Basteta. Anubis buvo taip pat Ra sūnus. (Nors mirtingieji priskyrė jam ir kitus tėvus: Setą ar Ozyrį) Jam buvo skirtas mirusiųjų balzamavimas ir mirusiųjų sielų svėrimas Dviejų Tiesų salėje. Anubis buvo mirusiųjų dievas. O man buvo skirta gyvųjų vaisingumo deivės dalia. Aš dovanojau gyvenimą, Anubis jį atėmė. Ir mes pamilome vienas kitą... Nieko kito taip nemylėjome kaip vienas kitą. Jis buvo šakalas, aš buvau katė. Jis Mirtis, aš- Gyvenimas. Tokie skirtingi, bet ir tuo pačiu tokie panašūs. Tačiau mūsų meilė negalėjo trukti amžinai... Anubis buvo priverstas vesti Anput ir su ja susilaukė dukros Kebchut. O aš turėjo išketėti už Ptah už susilaukti sūnų Maahes ir Nefertem. Mes buvo išskirti amžiams... Prieš išsiskiriant jis man padovanojo apyrankę. Tačiau aš jos netekau tuo metu kai kovojau su Apepu... jis ją pasiėmė.

Taip jūs, vampyrai, esate mano ir Kiunajier vaikai, o Anubio vaikai.... yra vilkolakiai. Taip, jūs, vilkolakiai, turite savo kūrėją. Jis yra Anubis. O kodėl yra draudžiamos santuokos tarp vampyrų ir vilkolakių- tai dėl to, kad mes su Anubiu niekada negalėjome susituokti.

Cezarijus sėdėjo be žodžių. Atsakymai, kurių tiek šimtų metų ieškojo- pagaliau nugulė jo galvoje ir dabar ieškojo savo vietos. Kas galėjo pamanyti, kad vilkolakiai Anubio palikuonys. Visi kurį laiką tylėjome ir apmąstėme tai, ką išgirdome. Tylą nutraukiau aš.

- Basteta, tai norite pasakyti, kad Katrina ir Cezarijus niekada negalės susituokti?

- Gal... ir gali.- Basteta nutilo ir tęsė.- Palaiminimą duosiu tik tokiu atveju jei Katrina ir Cezarijus... man grąžins Anubio apyrankę.

- Bet ją sakėte pavogė Apepas.- tarė Leveretas.

- Kaip žinote dievas Ra kiekvieną naktį plaukia luotu Mesketete per požeminį Nilą. Apepas išgeria upės vandenį, kad sutrukdytų Ra kelionę. Vidurnaktį priešininkai stoja į dvikovą. Ra nugali savo grėsmingąjį varžovą, priverčia jį išvemti išgertąjį vandenį ir keliauja toliau pasitikti naujos dienos, skleisdamas šviesą ir tvarką.

- Tai reiškia, jog teks keliauti.... į požemių karalystę?- prabilo Cezarijus.

- Duatas.- tarė Basteta.- Tai priešaušrio prieblandos ir sutemų sritis, kuria plaukia naktinis Saulės laivas. Jame saulė pakyla vakaruose ir leidžiasi rytuose, o nakties metu teisiamos mirusiųjų sielos. Ten rasite Anubį. Tai dar viena priežastis, kodėl mes negalėjome būti kartu, nes jo amžina vieta Mirusiųjų karalystėje, o mano Gyvųjų....

- Bet juk į Mirusiųjų karalystę gali patekti tik mirę...- pradėjo Badri.

- Jūs esate nei gyvieji, nei mirusieji.- nutraukė ją Basteta.- Tad galite ten pakliūti.

- Tačiau... KUR randasi požemių karalystė?- paklausiau.

- Jos fiziniame pasaulyje nėra.- nusišypsojo Basteta.- Tam, kad ten patekti reikės atsiskirti nuo savo kūno ir ten pateks tik jūsų siela.

- Bet...ar mes turime sielas?- paklausiau.

- Fransua, žinome, kad turite.- dar kartą šyptelėjo Basteta.- Jūs nesate nei gyvi, nei mirę. O jei ne mirę- tai turite sielas.

- Tačiau kaip atsiskirti nuo kūno?- paklausė Katrina.- Juk mirti antrą kartą neįmanoma.

- Mirti nereikės.- nusijuokė Basteta.- Reikės išgerti tam tikro gėrimo, kurį aš jums padėsiu pagaminti, tačiau ingredientų gausite ieškoti patys. Tai bus ne fizinė, bet astralinė kelionė. Ir astralinė kova.

- Jei radome Liubomirui gėrimą, rasime ir Katrinai su Cezarijumi.- ryžtingai tarė Leveretas.

- Pirmiausia turėsite įsigyti kristalų. Jų nesunkiai rasite ezoterikos parduotuvėse. Ametistą ir labradoritą, kurie padės greičiau išeiti iš kūno ir dūminį kvarcą, juodąjį turmaliną ir juodąjį obsidianą apsaugai.

- Šitai bus lengva gauti.- tarė Katrina.- O kokį gėrimą daryti?

- Pasakysiu kokių augalų reiks.- Basteta nusišypsojo.- Rozmarino, paprastojo kiečio, valerijono šaknies, šeriuotosios verbenos, mandragoros, durnaropės ir šunvyšnės. Išgėrę šio gėrimo nukeliausite į Duatą. Nakties metu Anubis sveria sielas- neturės jums laiko. Tačiau dienos metu ir keliausite. Manau jūsų draugas Lielais Murza padės jums surasti visko, ko reikia?

- O taip.- nusijuokiau.- Tas vyrukas sutiks vėl čia atkeliauti ir padėti. Leveretai, tu vyksi jo pargabenti, nes tik tu žinai, kur jis gyvena.

- Kaip įsakysi.- nusišypsojo Leveretas.- Lielais Murza bus atgabentas rytoj vakare.

Su Basteta kalbėjomės dar ilgai. Cezarijus norėjo sužinoti viską apie Anubį, juk jam teks susitikti su savo kūrėju akis į akį toj astralinėj kelionėj. Basteta nusprendė pasilikti visą tą laiką su mumis, nes vienaip ar kitaip laukė Drakulos ir Everli bei mano ir Levereto vestuvės, kuriose ji norėjo dalyvauti ir juo palaiminti. Deivės palaiminta santuoka.

Na, o kol visiems buvotiek rūpimų klausimų, Badri ir Eglė nusprendė visiems papasakoti savo istorijas.