Tamsusis rojus (Po nakties dangumi 3)

15.

Tai, ką mums papasakojo Katrina ir Cezarijus buvo sunkiai įtikima. Cezarijus jautėsi ramus, kad pagaliau sutiko savo kūrėją... tėvą. Katrina buvo sukrėsta koks užsispyręs ir piktas Ra buvo. Na, o mums buvo tikrai įdomu klausytis, ką jiems teko patirti ir pamatyti, ko negali pamatyti niekas. Rojus sieloms. Bet jis Tamsusis Rojus mums.

Ra ir Anubis juos vadino pusdieviais. Tačiau ar mes esame pusdieviai? Dievai turėtų padėti mirtingiesiems, o mes juos žudome. Pusdievis tai kažkas įspūdingo... gero... drąsaus. O kas mes esame? Nors ir esame nemirtingi, tačiau vis tiek išgyvename mirtingųjų jausmus. Tikrai niekada savęs nelaikysiu pusdieviu, nes toks nesijaučiu. Nors ir turiu antgamtinių galių, tačiau jos nieko nereiškia. Jomis nemėgstu naudotis, nebent pagąsdint mirtinguosius.

Kalbėjomės iki ryto. Basteta mus paliko, kuriam laikui, nes matėme, jog jis prisiminė Anubį ir norėjo pabūti su savo mintimis. O mes sulaukę paryčių nuėjome miegoti. Leveretas mane tvirtai laikė glėbyje ir kartojo, jog gerai, kad mums nereikia pereiti jokių išbandymų.

V—V

Kitą naktį visi pabudę ėmė ruoštis šventei. Vilkolakiai nešė garso kolonėles į salę, mes tempėme stalus, merginos klojo juodas staltieses su raudonais nėriniais ir dėliojo dirbtinių orchidėjų žiedus vazelėse. Ant kiekvieno stalo buvo padėti grafinai su Drakulos išrastu krauju bei krištolinės taurės. Salėje vilkolakiai visur pridegė žvakių, o scenoje įjungė prožektorius.

Mes su Leveretu buvo apsivilkę tamsiai mėlynus gotiškus švarkus iš kurių rankovių kyšojo balti nėriniai. Abu buvo susirišę plaukus į žemas arklio uodegas. Katrina buvo pasipuošusi baltu chitonu susegtu ant pečių aukso segėmis ir avėjo baltus sandalus su itin aukštais kulniukais. Cezarijus dėvėjo juodą smokingą su baltais marškiniais ir juoda peteliške po kaklu. Drakula kaip visada dėvėjo savo juodus senovinius drabužius tik plaukus buvo susisegęs aukštai ant viršugalvio su aukso sege inkrustuota deimantais. O jo nuotaka Everli pasirinko klasikinę baltą didžiulę nuotakos suknelę be petnešų. Jos plaukai lengvai buvo susegti viršugalvyje ir sruogos laisvai krito ant veido ir pečių. Jos kaklą puošė nuostabus sidabro ir deimantų vėrinys. Kiekvienas pasirinkome sau patinkančius drabužius, kad jaustumėmės šią naktį savame kailyje.

- Tu tikra princesė, Everli!- sušukau kai pamačiau ją.- Tokia nuotaka, kokios Vladislavas nusipelnė.

- Dėkoju, Fransua.- droviai nusišypsojo Everli vedama Drakulos.- Šiandien bus nuostabus vakaras. Visi pasipuošę savo geriausiais rūbais ir nusiteikę puotai.

- Juk šiąnakt ypatinga dieną.- nusišypsojo Leveretas.

- Gal jau laikas pradėti šventę?- paklausiau.

- Turbūt laikas. Eime prie savo staliukų.- Everli paėmė Drakulos ranką.

Visi susėdome prie staliukų. Šventės vedėja šiąnakt buvo Badri, kuri buvo pasipuošusi tamsiai žalio šilko ilga suknele prigludusia prie jos kūno.