Kol mirtis mus išskirs ;; n.h.

3 dalis

-Faith? - paklausė Perrie, išvydama iš Faith prisiminimų.
Mergina prisimerkusi papurtė galvą.
-Taip? - paklausė sutrikusi.
-Gal, jau nori važiuoti... na žinai, - Perrie nenoriai prakalbo.
-Taip, - linktelėjo. - Aš einu... pasiruošiu, - nemaloniai pasimuisčiau.
-Bet tu jau... - ji pradėjo Zayn, bet akimirksniu nutilo ir linktelėjo.
Faith apsisuko ir išėjo. Lėtai žingsniuodama koridoriumi ji mąstė apie įvairius įvykius... Įvykius su Niall. Jos žaviu blondinuku... Jos mieluoji airiuku... Su vienintele tikra gyvenimo meile...
Ji to nenusipelnė, nenusipelnė kentėti tokį didžiulį skausmą. Ji liko viena....

Stovinti prie karsto, Faith tramdė ašaras. Ji norėjo paskutinį kartą atsižiūrėti į savo berniuką. Ji suvokė, kad liko nedaug laiko iki tol kol jis bus užkastas po žeme. Kas kelias minutės merginos pirštai pataisydavo jo kostiumo rankovę ar apykaklę. Jos pirštų galiukai neatsispyrė norui kars nuo karto priliesti ledinę odą...
-Faith, vaikeli, kunigas jau čia, - pranešė Nialler tėvas.
Mergina purtė galvą, o juos skruostus skalavo ašaros.

Dar niekad gyvenime mergina taip stipriai ir nuoširdžiai nesimeldė... Ir paskutinę akimirką, kai karstas buvo uždaromas Faith klyksmas perskrodė tylias maldas. Ji veržėsi prie karsto. Jos sveikas protas atrodo aptemo. Dviejų, vyriškų Harry rankų neužteko sutramdyti ją, tad teko į pagalba kibti ir Louis.
-Ne! - skausmo pripildytas klyksmas aidėjo tyliame kambaryje.
Visi su liūdėsiu stebėjo kelis įdomiausius veiksmus, tai yra karstas, Faith klykavimai, Niall motinos rauda, buvusios One Direction grupės berniukų ir jų merginų gailios ašaros.

-Faith, - prie merginos pritūpė Maura. - Eime, sušalsi.
Drebanti mergina nė nesureagavo į jai skirtus žodžius. Ji ir toliau klupinėjo prie tik ką užkasto karsto.
-Faith, - motiniška ranka prilietė jos petį.
-Jus važiuokite, aš dar truputėlį pabūsiu.
-Tu negali tokios būsenos vairuoti.
-Mes pabūsime čia, - pasisiūlė Alex, Harry mergina,
-Gerai, aš važiuoju, reikia pažiūrėti ar viskas suruošta, - sumurmėjo Maura. - Gedulingi pietūs už pusvalandžio nevėluokite.
Harry nežymiai linktelėjo. Niall tėvams išėjus jie liko trise.
-Gal galite mane palikti vieną, prašau, - paprašė Faith.
Harry pasižiūrėjo į Alex ir ji jam linktelėjo.
-Mes būsime mašinoje.
Jiems išėjus Faith priglaudė kaktą prie žemės. Ji kukčiojo. Mergina nė nepastebėjo, kaip kelios fanės atsirado netoli jos. Directioner buvo skaudu tai matyti, ir jos bemat nuėjo guosti našlės. Bet ji atsisakė bet kokios paguodos. Supratusios, kad jai reikia privatumo, tad paėjusios toliau kapo jos liko ten stovėti ir stebėti, kad niekas jai netrukdytų, o tuo tarpu Faith piršto galu žemėje raižė žodžius : "Myliu tave, Niall. Myliu tave, taip kaip nieko nemylėjau. Man trūksta tavęs. Mes turėjome atsigulti ten kartu... Meldžiu, paskubėk ir pasiimk mane pas save... Myliu tave, Nialler. Tu mano gyvenimas... Su meile Faith xx"
Jai buvo nesvarbu, kad žemė ištepė jos kojas, suknelę, rankas ir veidą. Nežinia ką ji atiduotų vien tam, kad ji pamatytų Nialler gyvą ir sveiką.
Po penkiolikos minučių Harry atėjo pas Faith.
-Mieloji, mes turime važiuoti...
-Nenoriu...
-Reikia, reikia...
Ji prikando lūpą. Pasilenkė prie žemės kalnelio ir prilietė jį lūpomis. Lėtai atsistojo ir pradėjo eiti link išėjimo prižadėjusi sau, kad ji greitai grįš čia.