Kol mirtis mus išskirs ;; n.h.

4 dalis

Visi valgė ir kalbėjosi, tik vienintelė Faith stebėjo lėkštę tuščiu žvilgsniu. Šalia jos sėdėjęs Niall tėvas pažvelgė gailiai į ją.
-Oh, Faith, - atsiduso. - Tu turi pavalgyti.
-Aš nealkana, - tyliai sušnabždėjo mergina.
-Nagi, Niall tai nepatiktų.
Merginos gerklėje kaip mat atsirado gumulas.
-Jis norėtų, kad tu gyventum toliau... - vyras tęsė savo kalbą.
-Žinau, - sušnabždėjo pati sau. - Bet šia akimirka aš nealkana.
Vyras pasidavęs linktelėjo ir toliau valgė savo kepsnį.

Galiausiai išsiskirsčius svečiams Niall tėvai pasikviečia Faith į savo namus. Jie suprato, kad merginai dabar reikia palaikymo.
-Gali miegoti svečių kambaryje, jei nori, - pasiūlė Maura.
Mergina linktelėjo ir nuėjo tiesiai į jai nurodytą kambarį. Jis buvo prieš Nialler buvusį kambarį. Mergina atsigulė į lovą. Vartėsi dešimt minučių, valandą, dvi... Ji suprato, kad neužmigs be jo... Pasižiūrėjusi į laikrodį ji perskaitė : "02:57" . Atsidususi atsistojo ir nutipeno prie durų. Jos tyliai cypdamos atsidarė. Faith stovėjo ir stebėjo priešais esančias duris. Jos taip ją viliojo. Apsidairiusi tuščiame koridoriuje jį nubėgo į Nialler kambarį. Viskas buvo taip, kaip ir paskutinį kartą, kai jie lankė Niall tėvus. Ji atsisėdo ant milžiniškos vienvietės lovos, kurį anąsyk pasirodė tokia ankšta. Giliai įkvėpus prieš jos akis prabėgo tas vakaras.

"Faith's p.o.v.
-Ar jūs tikrai nesate prieš? - dar kartą paklausė Niall mama.
Nusišypsojau jai.
-Mes būsime čia visą savaitę, ponia Ho-
-Maura, Faith, tau aš Maura, - nutraukė mane Maura.
-Taip, - sukikenau. - Kaip ir sakiau, mes čia būsime visą savaitę. Manau rytoj galėsim visą dieną praleisti kartu. Be to mes su Niall pavargę po kelionės, tai manau eisime jau greitai miegoti.
-Taip, mam. Nesusirūpink, išgyvensim be jū-
Nespėjus jam baigti su alkūnę trenkiau jam į pilvą. Jis akimirksniu susilenkė ir skausmingai į mane pažiūrėjo į mane.
-Už ką?
Aš jam nusišypsojau ir atsisukau į jo tėvus.
-Praleiskite gerai vakarą, - pamojau jiems.
Jie nusijuokę susikabino rankomis ir išėjo. Nuėjau prie durų ir užrakinau jas. Vos apsisukau aiktelėjau ir nugara prisiglaudžiau prie durų.
-Išsigandai? - nusijuokė.
-Ne! - sarkazmas liejosi per kraštus. - Aš tikrai žinojau, kad tu moki telepartuotis ir atsirasti prie pat manęs!
Jo šypsena išsiplėtė ir jis šoko ant manęs. Didžiavausi ir džiaugiausi savo greita reakcija ir sugebėjimu pabėgti iš tokios situacijos.Sukikenau ir toliau skuodžiau per koridorių.
-Tu žinai, kad nepabėgsi, - jo skardus juokas privertė suspurdėti širdį.
-Nepabandžius nesužinosiu!
Pajutusi rankas ant savo liemens supratau, kad šį mūšį pralaimėjau. Tvirtos rankos apsivijo mane kiek pakeldamos nuo žemės ir prispausdamos prie Niall krūtinės. Pradėjau muistytis. Jo kvėpavimas į mano kaklą privertė odą pašiurpti. Jo švelnios lūpos prilietė mano kaklo linkį aš pasidaviau ir nustojau muistytis. Velnias, šis vaikinas žino, kaip sutramdyti mane. Pajutau, kaip leidžiuosi žemyn ir pėdos pajuto tvirtą pagrindą. Bet nepraėjus nė sekundei mano pečiai buvo sugriebti ir atsukti į mano vyrą. Jo rankos nukeliavo nuo mano pečių iki liemens ir švelniai stumtelėjo mane tolyn. Aš ėjau atbula, o jis ėjo link manęs. Jo akys niekad nepaliko mano. Galiausiai susidūrus su siena nustojau judėti, bet Niall dar žengė žingsnį prie manęs. Mūsų kūnai lietėsi ir tai privertė šiurpuliukus manyje atgyti. Lėtai, braukiant rankomis per jo mano delnai pasiekė jo pečius.
-Aš taip tave myliu, - šnabždėsis paliko jo tobulas lūpas.
Nusukau žvilgsnį nuo jo putlių lupų ir pažiūrėjau į tas gilias mėlynas akis.
-Myliu tave labiau nei orą... Tu man reikalingas labiau nei oras, - pasistiebiau ir priliečiau savo lūpas prie jo.
Jo švelnios rankas slydo mano klubais ir atsirado ant šlaunų. Kiek suspaudęs jas davė ženklą, man užšokti ant jo. Ką aš ir padariau. Jis atsitraukė nuo sienos ir patraukė link laiptų. Pasitvarkiau plaukus ir palinkau link jo kaklo. Apdovanojau jį daugybe bučinukų.
-Jei ir toliau tai tęsi aš nebegalėsiu savęs sutramdyti, - jo kimus balsas sušnabždėjo į ausį.
Prikandau lūpą ir patraukiau savo veidą nuo jo kaklo linkio. Rankas įvėliau į jo pasišiaususius plaukus. Mes įėjome į jo kambarį ir aš su ranka uždariau duris. Jis priėjo prie lovos ir švelniai mane įmetė į ją. Nespėjus man nė pajudėti jo svoris užkrito ant manęs. Jo lūpos judėjo mano skruostikauliu, kaklu, raktikauliais... "

-Aaaaaaa! - graudus klyksmas pažadino namą iš tylos.
Į kambarį tuoj pat atskubėjo Niall motina, tėvas ir brolis. Kambaryje jie rado kukčiojančia Faith.
-Shhh, - puolė prie jos Maura ir apkabino savo motinišku glėbiu.
-Jo nebėra, jo nebėra, - tai buvo viskas, ką Faith tą akimirką galėjo pasakyti.