2 dalis

265 15 2
                                    

Visi šokinėjo aplink Faith ir Maurą. Maura dėl jo jautėsi šiek tiek geriau, bet Faith nuo to jau pykino...

-Faith, ar jau radai nakvynę? - atsisėdęs šalia Liam paklausė.
Faith greitai nusuko žvilgsnį nuo karsto ir tyliai nusikeikė. Ji neturėjo čia, Airijoje, draugų ar pažįstamų. Visi čia buvo iš Niall pusės. Mergina papurtė galvą. Jos rankos įsivėlė ji jos plaukus ir jos alkūnės įsirėmė į kelius.
-Dieve, aš visai nepagalvojau apie tai! Aš tik atskridau čia!
-Ša, ša, - apkabino ją per pečius. - Gali važiuoti su mumis... mes užsisakėme kambarius viešbutyje, manau ras ir tau.
Ji linktelėjo galva.
-Gal jau važiuojame, Faith...
Faith papurtė galvą ir atsistojusi priėjo prie karsto.
-Faith, - prie merginos priėjo Sophia. - Tu negali visą dieną ir naktį stovėti... čia. Mums reikia važiuoti. Tau reikia naktį pailsėti. Privalai išsimiegoti, rytoj po mišių galėsime čia atvažiuoti... Gerai?
Faith nenoriai sutiko ir paglosčius Niall veidą ir ranką išėjo. Salė liko tuščia. Su skaudančia širdimi ji žingsniavo link mašinos. Vaikinai ir jų merginos išsiskyrė į dvi grupeles, kadangi visi netilpo vieną mašiną.

Kelione pralėkė tyloje. Nei vienas neturėjo noro kalbėti... Kiekvienas mintyse galvojo apie įvykius įvykusius su Nialler... Jo trūko visiems...

-Labas vakaras, - pasisveikino Faith su registratore.
-Labas vakaras, sveika atvykusi į mūsų...
-Ar yra koks vienvietis kambarys? - nutraukusi moterį Faith tiesiai šviesiai paklausė.
-Palaukit minutėle, patikrinsiu, - moteris pažvelgė į kompiuterį. - Taip yra laisvas. Ar norėsite užsisakyti?
-Taip.
-Jūsų vardas.
-Faith.
Moteris užrašė tai kompiuteryje.
-Pavardė.
Faith akyse sužibo ašaros.
-Horan... Faith Horan.
Moteris pasižiūrėjo į merginą ir aiktelėjo.
-Užuojauta...
Dar vienas durys į Faith didelę, bet su gilia tuštuma, širdį.
-Ačiū, - jos balsas virpėjo.
Baigus sutvarkyti visus 'popierius' Faith gavo raktą ir galėjo ramiai eiti į savo kambarį. Atrakinus duris ji lėtai įėjo. Išsitraukė iš savo talpios rankinės naktinius. Persirengė ir atsigulė ant lovos. Visą naktį ji vartėsi, bet užmigti negalėjo. Tad nieko keisto, kad ryte ji atrodė siaubingai. Nusipraususi ji apsirengia savo juoda suknele ir susirinkusi daiktus išeina. Suvokusi, kad nežino kur kiti ji nuėjo į registratūrą.
-Labas rytas, kaip miegojote? - maloniai paklausė ta pati moteris iš vakar.
-Gal galite pasakyti kuriuose kambariuose apsistoję er... Liam Payne, Harry Styles, Louis Tomlinson ir Zayn Malik.
-Minutėle... Ponaičio Payne kambarys 735, ponaičio...
-Gal galite juos vadinti tik vardais?
-Žinoma, Styles 744, Tomlinson...749 ir Malik 752.
-Ačiū.
Ji nuėjo į liftą. Pakilus į septintą aukštą ji nuėjo į Malik kambarį. Kukliai pabeldusi ji laukė. Po kelių minučių duris prasivėrė.
-Labas rytas, Faith, - pasisveikino Perrie. - Užeik.
Mergina nedrąsiai įėjo. Perrie priėjo prie miegančio vyro.
-Kelkis, miegaliau, - papurtė jį.
-Duok bučkį, - vaikinas papūtė lūpas vis dar nepramerkdamas akių.
Blondinė pavartė akis, bet vis tiek pakštelėjo į lūpas.
Faith su skausmu stebėjo juos. Ji dievino rytą atsikelti ir lovoje rasti savo blondinuką. Prieš jos akis prabėgo vienas geriausių rytų su Niall.

"Apsiverčiau lovoje ir pajutau, kaip stipri ranka prisitraukia mane. Mano delnai atrado vyrišką krūtinę. Nusišypsojau sau ir leidau rankai nuslysti per jo šoną. Ji tuoj pat atsirado ant jo nugaros. Pasislinkau arčiau jo šilto kūno. Galva atrėmiau į jo krūtinę. Nialler rankos maloniai šildė. Jis pasimuistė ir atsigulė ant nugaros. Aš įsipatoginau prisiglausdama prie jo. Mūsų kojos susipynė drauge. Jo ranka surado manąją ir mūsų pirštai susinėrė.
-Mielasis, miegi? - sušnabždėjau.
Praplėšti vokus ir pažiūrėti buvo per daug sudėtinga. Nesulaukus atsakymo nutariau, kad jis miega. Prisiverčiau atsimerkti. Sunkiai kelis kartus sumirksėjau. Pasirėmiau delnais ir atsisėdau lovoje. Mano airis ramiai miegojo. Pasilenkiau prie jo veido. Greit pakštelėjau į jo kiek pravertas lūpas. Mintyse nutariau jam padaryti pusryčius į lovą. Nusiraižiau ir atsisėdau ant lovos krašto. Pėdos prilietė šaltas grindis. Lova sukrutėjo. Niall tikriausiai bando patogiai įsitaisyti. Mano veidą puošė blanki šypsena. Dvi rankos apvijo mano liemenį ir truktelėjo.
-Labas rytas, mažute, - kimus balsas sušnabždėjo į ausį.
-Labas, Nialler.
-Ar tu norėjai pabėgti nuo manęs? - liūdnai paklausė.
Norėjau apsisukti į jį, bet jo rankos prispaudė mano nugarą prie jo krūtinės. Pasukau galvą į jį ir pakštelėjau į jo skruostikaulį.
-Norėjau padaryti tau pusryčius ir atnešti į lovą.
- Aš išalkęs...
Bandžiau išslysti iš jo glėbio, bet jis tvirtai laikė.
-...tavo bučinių, - pratęsė ir panardino savo veidą į mano kaklą.
Nusijuokiau. Nialler išleido aimaną.
-Myliu tavo juoką. Ypač rytinį.
-Dievinu tavo balsą, - nusijuokiau. - Ypač rytinį.
-Ar aš nenusipelniau bučkio?
-Jei paleistum... - pradėjau.
Jo rankos kiek atlaisvėjo ir aš apsisukau jo glėbyje. Suėmiau jo dailų veidą delnais ir pakštelėjau į lūpas. Greitai pasistengiau pasprukti iš lovos, bet mano greitumas buvo žymiai lėtesnis už Nialler. Jo rankos prispaudė mano liemenį prie lovos.
-Nepaspruksi, mažute, - nusijuokė prie pat lūpų.
Apsilaižiau lūpas ir pajutau jo priglundančias prie manųjų..."

Kol mirtis mus išskirs ;; n.h.Donde viven las historias. Descúbrelo ahora