5 dalis

176 14 0
                                    

''Faith's p.o.v.

-Gero skrydžio, mieloji! - apkabino mane Maura.
-Viskas bus gerai, - Bobby(Niall tėtis) taip pat mane apkabino.
-Tikiuosi mūsų nepamirši ir aplankysi, - nusišypsojo Gregas.
-Niekad negalėčiau jūsų pamiršti... Jis man neatleistų...
Ak, Faith, tu tokia skysta! Tu negali nė jo vardo ištarti!
-Na, tau jau reikia eiti, - gavau paskutinį apkabinimą iš Grego ir pasukau link merginų krūvos.
Niekad nebuvau įpratusi prie daug dėmesio, bet viską kentėjau dėl Jo. Merginos mane iškarto praleido, nuleisdamos akis į žemę. Visiems manęs gaila...
-Pasiruošusi? - paklausė Zayn.
Kad ir kaip norėjau rėkti į jo veidą, kad nesutinku, kad noriu pasilikti čia kur yra ir Jis, aš linktelėjau. Sulipom į lėktuvą ir aš iš karto užsiėmiau vietą gale prie lango. Norėjau būti viena... Ne, norėjau būti su Nialler, bet tai jau... nebeįmanoma. Kodėl? Ogi todėl, kad kažkoks kvailas,... ramiai, Faith, ramiai... bet kodėl tas tipas turėjo sėsti prie vairo... girtas...
-Viskas gerai? - pašokau atsisukusi į Sophia.
-Ne, - sąžiningai pripažinau. - Man jau niekad nebus gerai...
Panardinau veidą į savo delnus.
-Šš, mažyte, - mano drebantis kūnas buvo įspraustas į šiltą glėbį.
-Prašau, Faith, nurimk... - Soph delnai glostė mano nugarą.
-Bet jo nebė-ė-ė-ėra, Sophia, nebėra! - ašaros plovė mano skruostus.
-Nusiramink... Pamėgink pamiegoti, atrodai pabalusi...
Giliai kvėpuodama nusivaliau akis atbulomis rankomis.
-Man reikia pabūti vienai.
Ji palinksėjo ir atsistojusi nuėjo prie Liam. Jis kažką jai pasakė ir So gailiai atsiduso.
Žvelgiau pro langą stebėdama debesis.
Vaikystėje, visada tikėjau, kad kai mano augintinis mirdavo jis nukeliaudavo į debesis pas kitus jų draugus. Taip pat nutikdavo ir su žmonių sielomis.
Tai po velnių kur jis?! Kodėl jo nėra čia, kitoje lango pusėje?
Man jo reikia... Velniškai reikia...

Kol mirtis mus išskirs ;; n.h.حيث تعيش القصص. اكتشف الآن