Kol mirtis mus išskirs ;; n.h.

8 dalis

''Faith's p.o.v.
-Uuhhh, - susiraukiau, kai pajutau ryškią šviesą šviečiančią į mano veidą.
-Niall, užtrauk užuolaidas, - paprašiau ir apsisukau ant kito šono.
Tyla.
-Nialler? - sutrikusi paklausiau ir ištiesiau ranką.
Keista, bet mano ranka apčiuopė tik paklodes. Lėtai atsidusau ir pramerkiau akis. Kelis kartus sumirksėjau akimis. Pasirėmiau delnais ir atsisėdau lovoje. Susiraukiau neradusi šalia savo blondinuko. Sumišusi apsidairiau. Kur aš? Primena.. Liam namus? Liam... Kas nutiko vakar? Kas nuti- O mano dieve! Akimirką, kai susivokiau kas įvyko pastarosiomis dienomis, mano širdis akimirkai sustojo. Atsistojau ir pažiūrėjau į save. Šitaip aš išėjau iš namų. Na šiandien aš niekur nežadu eiti, tai tiks ir tokia apranga. Išėjau iš kambario ir nuėjau į Liam svetainę. Neklydau ir radau ten sėdintį Liam. Jis žiūrėjo televizorių.
-Labas rytas, - nustebau koks mano balsas buvo girgždantis.
-Sveika, Faith... Prisėsk, - pasiūlė.
Lėtai atsisėdau.
-Sophia darbe...
Linktelėjau ir atsikvėpiau. Tarp mūsų tvyrojo nejauki įtampa. Nei vienas nežinojome ką turėtume sakyti, ar... daryti.. Nudelbiau akis į kilimą.
-Kas bus su grupe, Liam? - paklausiau.
-Už savaitės bus paskutinis koncertas. One Direction nebebus... Tik nežinome ką turėtume daryti su Niall partijomis...
Vėl tyla. Šyptelėjau prisiminus kiekvieną Niall solo partiją. Žinojau kiekvienos dainos visus žodžius. Oh, kaip aš dievinau Jo solo...
-Liam, - jis vos tik išgirdęs savo vardą atsisuko. - gal galėčiau... padainuoti už jį?
-Tai būtų labai gerai, aišku jei tu nori...
-Ačiū, - apkabinau Liam.
-Gal nori valgyti?
Papurčiau galvą.
-Aš būsiu svečių kambaryje.. Mm,.. Liam, kur mano daiktai?
-Jie svečių kambaryje prie durų.
Linktelėjau padėkodama ir grįžau į kambarį. Pasiėmiau tašę ir atitraukiau ją. Išsitraukiau mažą dailią dėžutę ant kurios viršaus buvo gražiu raštų išraižyta "Niall Horan & Faith (Darvin) Horan". Vos atidarius ją radau mudviejų nuotrauką. Šitoje nuotraukoje mes abu šypsojomės, o už mūsų matosi jūra. Lėtai apžiūrinėjau kiekvieną nuotrauką. Mūsų vestuvės, iškyla su Niall šeima, atostogos Romoje, Paryžiuje, pasibuvimas su mūsų 'šeimynėle'... Visos svarbiausios akimirkos... Dėžutės dugne buvo dvi grandinėles. Ištraukiau grandinėlę su mažu dobilėliu, kurio spalvos buvo Airijos vėliava. Nieko nelaukus užsikabinau ją ant savo kaklo.
*tuk tuk tuk*
Greitai uždariau dėžutę ir įgrūdau ją į savo tašę.
-Užeikit, - mano balsas sudrebėjo.
-Sveika, Faith, - į kambarį užėjo Louis.
-Iš kur tu čia? - susiraukiau.
-Buvau nuvažiavęs pas tave į namus, - šnekėjo uždarydamas duris ir ateidamas atsisėsti ant lovos prie manęs. - Neradęs tavęs išsigandau, kad ko nors sau nepasidarytum, Faith. Taigi paskambinau visiems, kurie galėjo žinoti kur tu. Ir galiausiai Liam pasakė, kad tu saugi čia. Atvažiavau pažiūrėti kaip tu.
-Man.. - suabejojau ką sakyti, bet visgi sumelavau. - Man po truputį gerėja.
-Šaunu. Ar valgei šiandien ką nors?
-Ermm... Ne, - nuleidau akis.
-Nori?
-Ne.
-Faith, - jis atsiduso. - Tu turi... tu privalai pavalgyti. Tu mums reikalinga sveika ir gyva. Mes mylim tave, tu žinai tai?
-Jei tas 'mes' yra...
-Tu reikalinga visiems! - nutraukė mane. - Tu reikalinga visiems...
-Tai kodėl jis mane paliko?
-Jis tavęs nepaliko, Faith. Niall tokio kelio nepasirinko. Tai buvo nelaimingas atsitikimas...
-Gal, - nusišluosčiau ištryškusią ašarą. - Lou, gali trumpam mane palikti viena?
Jis linktelėjo ir apkabinęs išėjo. Nebegaliu būti tokia palūžusi prieš kitus. Man atsibodo matyti tą gailestį jų akyse. Man atsibodo gyventi pasaulyje be Niall.
Ryžtingai atsistojau ir išėjau iš kambario. Ėjau tvirtais žingsniais į vonią. Atsistojau prieš veidrodį, prieš tai užrakinus duris. Susiradau pirmą pasitaikiusi aštrų daiktą ir negailėdama savęs pradėjau save žaloti. Jausmas buvo toks geras... Jaučiausi lyg artėčiau prie savo mylimojo... Ir tas jausmas buvo puikus iki tol, kol blaivus protas grįžo. Mano klyksmas perskrodė tyloje skendintį namą. Skausmas buvo nežmoniškas, o pamačius tekantį kraują pasidarė silpna. Ką aš padariau?!