Kol mirtis mus išskirs ;; n.h.

17 dalis

"Faith's pov

-Mes taip džiaugiamės tave matydami! - suspaudė mane glėbyje Niall motina.
Gregas paėmė mano lagaminą. Nusišypsojusi padėkojau jam ir apkabinau Maurą. Ji pasitraukė nuo manęs ir pažvelgė į mano pilvuką. Jos akyse sužibo ašaros, nedrąsiai ištiesė savo ranką ir paglostė iššokusį pilvuką.
-Gims berniukas... - tyliai prabilau. - Galvojau... galvojau pavadinti jį Niall.
Maura vėl suspaudė mane savo glėby.
-Ak, mieloji...

Iš oro uosto nuvažiavome tiesiai namo.
-Tu tikriausiai alkana, - rūpestingai paglostė mano ranką Maura ir nuėjo į virtuvę.
Lėtai atsisėdau ir šiek tiek pasilenkiau, lėtai nusiaviau batus.
-Kaip jautiesi? - tyliai paklausė Gregas, įsitikinęs, kad jo motina mūsų negirdi.
-Man viskas gerai, - sumurmėjau ir paglosčiau savo pilvuką. - Vien dėl šio mažylio aš vis dar gyva.

Jis atsisėdo šalia manęs ir padėjo savo ranką ant mano peties.

-Niall... Jis niekad nenorėtų... - jis atsiduso ir nutilo.
-Aš suprantu, - palinksėjau, norėdama padėti jam išvengti šios nejaukios tylos. - Man viskas bus gerai. Aš pasirūpinsiu savo ir Niall mažyliu.
-Vaikai! - sušuko Maura. - Kur taip užtrukote, laikas valgyti.

-Labas, - pritūpiau ant žemės ir paglosčiau žemę. - Ak, noriu tau tiek daug papasakoti.

Pradėjau kalbėtis su savo vyru, lėtai tvarkydama jo kapą.
-Mums gims berniukas, - nusišypsojau nuimdama užkritusius lapus ant kapo. - Bus stiprus ir gražus berniukas, visai kaip ir tėvas. Galvojau... galvojau pavadinsime jį Niall.
Nutilau ir ištraukiau žvakę, bei degtukus. Lėtai ją uždegiau, rūpestingai rinkdama žodžius.

-Negaliu gyventi taip toli nuo tavęs, - sukuždėjau, ir padėjau žvakę prie antkapio. - Aš... noriu galėti aplankyti tave bet kuriuo metu... niekam dar to nesakiau, bet aš noriu gyventi čia, Airijoje. Ir manau jau radau ganėtinai gerą butą. Aš kraustysiuosi į Airiją...