Nusiplovusi veidą šaltu vandeniu buvau pasiruošusi grįžti į pragarą.
Išėjusi iš tuoleto nubėgau į klasę. Po kelių minučių nuskambėjo skambutis. Nenorėjau ilgiau sedėti pamokose. Todėl išėjau namo. Grįžusi namo numečiau kuprinę į kampą ir nubėgau į kambarį. Kritau veidu į pagalvę ir verkiau. Pajutau kaip mano lova įdumba. Pakėlusi galvą pamačiau sėdintį vaikiną ant mano lovos. Aš nukritau nuo lovos.
Nebijok. Aš tau nieko nepadarysiu.
- K-ka?
Su mano klausimu jis pranyko.
Pasiėmusi megstuką išbėgau iš namų. Kas ten katik buvo?! Aš nesapnuoju ar ne? Greit smarkiai užsimerkiau ir vėl atsimerkiau. Ne nesapnuoju. Turbūt kraustausi iš proto. Nežinojau kur eiti. Todėl ėjau tiesiai gatve.
Nebėk. Nepabėgsi (juokas).
Staigiai pradėjau bėgti. Net neatsisukdama atgal bėgau. Man protas liepė stoti, bet aš jo neklausiau. Pradėjo trūkti oro, bet aš bėgau kol nenukritau. Man atsistojus skausmas apglėbė kelius. Jie buvo visi kruvini. Tobula! Dabar tiesiog privalėjau gryšt namo. Priėjusi duris jas pravėriau ir buvau šoke. Prieš mane buvo .....
Žinau trumpa, bet negalėjau kurt toliau tiesiog mintys nelenda į galvą. Labai ačiū kas pakomentavo praitoj dalį nes jau norėjau trinti šitą istorija. Todėl jai galit pakomentuokit ir nesakykit * Aj kitas pakomentuos * myliuu jūsų komentarus!!! Tiesiog nesinori kurti kai jos (beveik) niekas neskaito.
Ačiū, kad skaitot mano makalynes!
Luv ja!!❤❤
YOU ARE READING
Ghost Boy
FantasySveiki, esu Jesica. Neturiu vaikino, tėvų, daug draugų, bet man jų ir nereikia nes turiu nematomą draugą. Gal jis yra daugiau negu draugas. Jums turbūt atrodo kad aš šneku apie įsivaizduojamą draugą, bet ne jis yra tikras. Ir aš jį myliu.
