Ghost Boy

1.4

Tai pasakias jis pradėjo artėti link manęs.
Aš stovėjau ir žiūrėjau į jį. Jis vis artėjo, o kai prieš mane atsistojo nusišypsojo.
Nejaugi tu nebyjai vaiduoklių?
-Ne- tvirtai tariau
Jis pakėlė ranką ir perbraukė per mano plaukus.
Kaip keista, kad tik tave aš galiu paliesti.
Mano kūnu perbėgo šimtas šiurpuliuku.
Jis dar kartą nusišypsojas pavirto oru.
Kaip keista. Aš nejaučiau jo kvepavimo nejau jis tikrai vaiduoklis? Atsidusus nuėjau į savo kambarį. Pažiūrėjus pro langą matėsi mėnulis. Jis apšvietė mano kambarį. Nuėjau į vonią ir norėjau eiti išsimaudyt, bet prisiminusi jį tik išsiploviau galvą išsivaliau dantis ir su rūbais nuėjau atsigulti į lovą. Visko tiek daug įvyko. Nenorėjau apie tai galvoti. Gerai, kad rytoj savaitgalis. Nieko nelaukusi užmerkiau akis ir nuvykau į sapnų karalystę.
Kvaili saulės spinduliai. Buvo mano pirmoji mintis atsikėlus apsivertus ant kito šono norėjau užmerkt akis, bet išgirdau kažką suduštant apačioje. Greit atsikėliau iš lovos. Mano širdis daužėsi. Nusileidusi į apačią apsidairiau, bet nieko nemačiau. Staiga išgirdau kažką virtuvėja. Ant pirštų galiukų nutipenau iki kampo. Iškisusi galvą mačiau tik puodelio šukes.
Bu!
-Agh!- pašokusi atgal mačiau tą patį vaikiną iš vakar.- Jei tu norėjai įvaryti man šoką puikiai pasisekė!
Yes!
Pasakias nusijuokė aš taip pat.
-Kodėl sudaužiai puodelį?- priėjusi pamačiau, kad ten buvo mano mėgstamiausias- Nu jo ir dar mano mėgstamiausia!
Atsiprašau... norėjau padaryti tau kavos. Kadangi negaliu pats jos gerti tai norėjau tau padaryti, bet jis išslydo ma iš rankų.
-Viskas gerai- nusišypsojau- tik kitą kartą man pranešk.
Jis linktelėjo. Aš atsiklaupiau ir pradėjau rinkti šukias. Prie manęs prisijungė jis. Kai mūsų rankos netyčia susilietė aš pajaučiau šaltį, bet jis buvo malonus. Negalvojau, kad kada nors tai pasakysiu.

Sveikos! Štai naujai iškepta dalis! Atsiprašau, kad vakar neįkėliau... Labai tikiuosi nepykstat. Kaip visad ačiū, kad skaitot! Komentuokit 💬 ir votinkit 🌟! Myliu jus!! ❤❤❤