Sveiki, esu Jesica. Neturiu vaikino, tėvų, daug draugų, bet man jų ir nereikia nes turiu nematomą draugą. Gal jis yra daugiau negu draugas. Jums turbūt atrodo kad aš šneku apie įsivaizduojamą draugą, bet ne jis yra tikras. Ir aš jį myliu.
Buvau labai laimynga susiradusi naujų draugų! Vaikščiojome su Dani ir Piteriu po pardotuves. Mes su Dani ėjome pirmos, o Piteris ėjo iš paskos su visais mūsų maišais kurių tikrai buvo nemažai. -Nesunku? -Aišku, kad ne- nusišypsojo manau netikra šypsena. -Klausyk jei tau atsibodo arba sunku geriau pasakyk, netylėk. -Na gerai. Aš žiauriai noriu valgyti ir jau truputi rankas paskaudo. -Gerai, tik dabar reikia surasti Dani. -Aaa! Jes! Sušuko Dani kažkur žmonių minioje. Aš greitai pradėjau brautis po nepažystamus ieškodama blondinės. -Dani?! Dani kur tu?! -Jes! Ji ir vėl suklykė. Aš greitai ją radau prie naujos gyvunų parduotuvės. -Kas nutiko? Jos plaukai buvo visi susivėlę.( turbūt neįsivaizduojat kaip Dani atrodo tai įkelsiu nuotrauką)
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
-Pasižiūrėk koks šuniukas! -Rimtai? Aš galvojau, kad tau kažkas nutiko! -Man ir nutiko aš esu užhipnotizuota! Pasižiūrėjau į šuniuką esanti užstiklo. Jis buvo visas baltas su skirtingų spalvų akimis- viena mėlna, o kita juoda. Šuniukas vizgino uodegą ir žaidė su kamuoliuku jį kramtydamas. -Aww- nesusilaikiau. -Aš noriu jo!- ji pareiškė -Bet Dani mes ir taip jau turime vieną katę, šunį ir dvi papūgas. -Aš noriu jo!- ji nepasidavė. O ji užsispyrusi. -Dani! -Piteri.- ji pasižiūrėjo į jį patemdama lūpą ir vos neverkdama. -Agh- atsiduso- gerai, bet daugiau jokių gyvunų. Gerai? -Taip- ji nusišypsojo ir nusivalė netikrą ašarą. Kai nusipirkome šuniuka Dani norėjo nupirkti jam naują bliuduką su jo nauju vardu- Baksis ir naują pavadėlį irgi su vardu galvojau su jais palauksiu, bet kai pardavėjas pasakė, kad reikės laukti valandą aš persigalvojau ir atsisveikinusi išėjau namo. Mano namai buvo netoli tos parduotuvės tik pereiti kelis kiemus. Staiga mano telefonas suvibravo. *Nežinomas numeris* Gražiai atrodai pupa, gal norėtum kur nors nueiti? Sustingau vietoje ir apsidairiau. Gatvėje nieko nebuvo, nei vienos mašinos, nei vieno žmogaus nebuvo matyti. Staiga mano dėmesį patraukė vaikinas stovintis kiek toliau nuo manęs. Jis buvo su juodais džiansais ir juodu džemperiu ir stebėjo mane. Jis išsitraukė telefoną ir ten kažką sumaigė. Mano telefonas suvibravo. *Nežinomas numeris* Sveikinu, tu mane radai. Dabar patarčiau bėgti. ;) Greitai pradėjau bėgti. Bet jis buvo greitesnis ir netrukus mane pasivyjo. Atsuko į save ir pradėjo man bučiuoti kaklą. Mane nuo jo tokių judėsių supykino. Staiga jis atšoko nuo manęs ir susirietė. Pamačiau Lou kuris stovėjo ir žiūrėjo į jį su pasišlykštėjimu tada jis atsisuko į mane man mirktelėjo ir nusišypsojo. Prisiminiau, kad tik aš galiu jį matyti. Tas vyras išsitiesė ir pasitaisė kapišoną. Dabar galėjau matyti jo veidą. Mano matematikos mokytojas?!
Štai nauja pieviška dalis! Arsiprašau, kad taip ilgai nekėliau, taisiausi trimestrus supraskit trimestro pabaiga... tikiuosi labai nepykstat ir paliksit komentarą ir votą. Ačiū! ❤
