Ghost Boy

1.7

Staiga suklupau ir netyčia trenkiau savo galvą į stalą ir atsijungiau.
Pramerkiau akis ir apsidairiau. Atpažinau savo kambarį. Atsisėdusi pasitryniau akis. Ir pajaučiau šaltą ranką ant savo galvos.
Ten guzas.
Nusijuokė.
-Nejuokinga- bandžiau kuo rimčiau jam pasakyti, bet pasakiau viską su šypseną.
Kas ten buvo?
-Na..- galvojau ar jam sakyti.
Net nebandai!
Galvoje suskambo žodžiai papurčiau galvą lyg bandyta juos išmesti.
-Nieko- po ilgos pauzės pasakiau ir nusišypsojau netikra šypsena- ar tu prieš mirtį turėjai merginą?
Ne, bet buvo viena kuri nusižudė dėl to, kad aš miriau... tai taip kvaila, atiduoti savo visą gyvenimą tik dėl manęs. Aš labai save graužiau.
-Ji pati taip nusprendė nieko negalėjai tu pakeisti.
Kalė.
Papurčiau galvą.
Ko tu vis pūrtaisi?
Pro juokus paklausė
-Nepyk, kad taip klausiu, bet kaip atsikratyti vaiduoklio? Žinoma ne tav...
Jei nenori būti su manimi tai iškart galėjai pasakyti, kad atsikniščiau
Su šiais žodžiais jis pranyko.
-Ne prašau palauk ne tavęs!
Mano skruostais pradėjo riedėti karštos ašaros.
Matai kaip būna?
Pašaipiai paklausė mergina kuri iš nežinia kur atsirado.
-Atsiknisk! Iš vis kas tu tokia?!
Tavo košmaras ir Lou naujoji mergina.
Jai tai pasakius aš suprunkščiau ir supratau, kad tai gali būti ta pati mergina kuri dėl jo nusižudė. Nusprendžiau ją paerzinti.
-O tu jį bent esi bučiavusi?-plačiai nusišypsojau.
Ne. Tu jo tikrai nebučiavai!
-Ar tikrai? -nusišypsojau dar plačiau
Jos šypsena iškarto dingo.
Ne. Ne tu jo nebučiavai! Taip negali būti! Aš turėjau būti pirmoji! Dabar tu kentėsi!

Ups.. kažkas prisidyrbo! Laukiu jūsų votų, bei komentarų! ❤❤❤
Atsiprašau, kad gavosi tokia trumpa...
Nepykit! 😙 Žinau, kad jūs mane mylit!