-Taip ar ne?
-Taip
Atsisveikinusi su Dani nuėjau į savo kambarį. Lou buvo ant mano lovos ir mąstė.
-Kodėl tu tiesiog išėjai nieko nepasakęs?
Nežinau, pradėjau labai pykti ant tavęs, bet pasivaikščiojas viską apgalvojau ir kai grįžau išgirdau tavo žodžius.
-Tikiuosi nepyksti, kad pasakiau jog tu mano vaikinas?
Dėl to ir norėjau pašnekėti.
Jis atsistojo ir priėjo prie manęs, išsitraukė raudoną rožę iš už nugaros.
Ar tu suteiksi man progą būti tavo vaikinu?
Negalėjau patikėti. Aš galvojau, kad jis su manimi tik dėl sekso.
-Taip!
Sušukau ir šokau į jo glėbį. Aš dabar buvau tokia laimynga. Jis atsitraukė truputėlį ir įsisiurbė į lūpas. Atsakiau į jo bučinį.
<***>
Atsikėlusi iš lovos nutipenau į vonią. Ten atlikusi rytinį ritualą ir nuėjau į virtuvę. Čia taip skaniai kvepėjo. Staiga mane supykino. Nubėgau į tuoletą ir pradėjau žiaugčioti, kadanfi dar nieko nevalgiau. Atbėgęs Lou pradėjo glostyti mano nugarą, kad nusiraminčiau. Nustojusi žiaugčioti nuėjau į miegamąjį. Atsiguliau į lovą ir susiėmiau už pilvo.
Tau viskas gerai?!
-Ne, aš nežinau.
Nuo ko tave galėjo supykinti?
-Lou, aš neįsivaizduoju, bet aš dabar tikrai negerai jaučiuosi noriu pailsėti.
Žinoma, aš tau dabaigsiu daryti pusryčius ir atnešiu, jei norėsi suvalgysi.
Jis pabučiavo man į kaktą ir dingo už durų.
Skubėjau parašyti tai gavosi makalynė. Įkėliau, bet neįlgą. Per ilgai užsižiūrėjau AHS. Nepykit labai, jug žinot kaip būna pradedi ir negali nustoti. Ačiū, kad skaitot! Love you all! ❤❤❤
YOU ARE READING
Ghost Boy
FantasySveiki, esu Jesica. Neturiu vaikino, tėvų, daug draugų, bet man jų ir nereikia nes turiu nematomą draugą. Gal jis yra daugiau negu draugas. Jums turbūt atrodo kad aš šneku apie įsivaizduojamą draugą, bet ne jis yra tikras. Ir aš jį myliu.
