Nusprendžiau nieko nesakyti. Nenorėjau sugadinti šios akimirkos.
Mano pilvas ištiesų padidėjo. Jau praėjo trys mėnesiai nuo tada kai sužinojau, kad aš esu nėščia ir du mėnesiai nuo paskutinio Lucy apsilankymo mano sapnuose. Kitą mėnesį baigsiu mokyklą ir kai pagimdysiu savo mažylį eisiu į universitetą. Man gims berniukas. Gydytoja sakė, kad po kol kas galėjo nustatyti tik lyti dar negali pasakyti ar jis sveikas.
-Lou?
Taip?
- Nieko
Nekaltai nusišypsojau. Dabar aš dažnai jį tikrinu, kad nedingtu kaip praitą kartą.
Jis priėjo prie manęs ir pabučiavo.
Mažyte, aš nedingsiu..
-Prižadėk.
Aš negaliu.
-Nesupratau?
Man vistiek kažkada reikės prieti tunelio gale šviesą. Aš nei gyvas nei miręs.
-Nepalik manęs!
Pradėjau šaukti ir verkti.
Nepaliksiu.
-Tiesiog neįsivaizduoju ką daryčiau be tavęs.
Nagi saulyte aš tavęs nesiruošiu palikt.
-Aš nenoriu, kad Lucy grįžtu ji mane ir vėl kankins.
Ššš... Aš tam neleisiu atsitikt. Ateik.
Jis ištiesė rankas į mane. Aš atsistojau ir pradėjau eiti link jo. Jis mane apsikabino ir mes taip pastovėjome kažkiek laiko. Laikas dabar nebuvo svarbus. Svarbu buvo tik tais, kad mes čia, kad turiu jį šalia savęs.
YOU ARE READING
Ghost Boy
FantasySveiki, esu Jesica. Neturiu vaikino, tėvų, daug draugų, bet man jų ir nereikia nes turiu nematomą draugą. Gal jis yra daugiau negu draugas. Jums turbūt atrodo kad aš šneku apie įsivaizduojamą draugą, bet ne jis yra tikras. Ir aš jį myliu.
