Ghost Boy

1.24

Po 2 metų
Man gimė sveikas ir gražus berniukas kurį pagal Louis norą pavadinom Luke. Louis jau seniai nemačiau. Jis po gimdymo pamatęs sunų tiesiog dingo. Aš Luke rodžiau nuotraukas ir pasakojau apie jį tik nesakiau, kad jis buvo kitoks, kad jis buvo vaiduoklis. Kartais pamatau jį, bet jis iškart dingsta. Gal jis priėjo tunelio galą, kaip jis ir sakė todėl aš jo nematau, bet labai jo pasiilgau.
-Mama mama!
-Kas yra Luke?
-Tėtis!
-Ką? Kur?
Jis savo pirštuką ištiesė link mūsų kiemelio. Aš ten pasižiūrėjau, bet nieko nebuvo.
-Luke ar tu šaipaisi ar tikrai jį matai?
-Matau! Jis dabar šypsosi.
Vėl pažvelgusi ten nusišypsojau. Nežinau ar tai tiesa, bet norėčiau tikėti, kad tiesa.
-O tu jo nematai?
-Ne, Luke, nematau.
-Jis dabar ateina.
Mano akys sudrėko nuo ašarų. Pažvelgiau ten tikėdamasi jį pamatyti su šypseną stovintį ištiesusi rankas ir laukianti kol apkabinsiu jį, bet mačiau tik mūsų mažą baseiną ir medžius. Staiga pajaučiau kaip šaltos rankos apglėbia mane. Dabar jau tikrai verkiau.
-Ką jis daro Luke?
Paklausiau kai jau nebejaučiau rankų ant savęs. Iš Luke reakcijos supratau, kad jis jam pabučiavo kaktą, nes Luke ten pradėjo valytis ir sakė kažką panašaus į 'fee'. Nusijuokiau.
-Mama?
-Taip?
-Kur jis eina?
-Nežinau, bet mes turim paskubėti, nes juk nenori paveluoti į darželį tiesa?
-Ne. Ate tėti!
Jis apsisukęs pamojavo niekam ir nusišypsojo. Buvo skaudu prisiminti visas gražias akimirkas ir visą pradžią kaip prasidėjo viskas. Tai istorija kuria daug kas nepatikės, bet daug kas ir nepamirš.

PABAIGA.

Na štai ir viskas istorija baigta. Jau iš pat pradžių galvojau šią istoriją pabaigti, kad Louis palieka Jess. Tikiuosi labai nenuvyliau su pabaiga ir, kad jums patiko ši istorija. Ačiū visoms kurios skaitė mano nesąmonęs ir mane vis įkvėpdavo kurti toliau ir nepamiršdavo paspausti žvaigždučių! Dar kartą ačiū!❤