Loterijos Bilietas / Larry / Sustabdyta

•1•

"Tu tikrai greitai grįši?" turbūt jau penktą kartą paklausė Betė. Atsidusau ir priėjęs prie jos pabučiavau viršugalvį.
"Taip. Aš tik iki parduotuvės ir atgal. Viskas bus gerai. Pabūk su teta Liza" tariau. Ji apsikabino mane savo mažomis rankutėmis ir, kurį laiką palaikius, paleido. Užsidėjau savo batus ir džinsinį švarką. Paskutinį kart pažvelgiau į mergaitę ir išėjau iš buto. Buvo jau labai tamsu. Šis rajonas nėra saugus. Visalaik turi žiūrėti, tačiau ne per daug įkyriai nes gali pamatyti tai, ko neturėtum.
Įsukau į šiek tiek šviesesnę gatvę. Man einant vienas žibintas blykstelėjo kelis kartus ir užgeso. Nuostabu. Perbraukiau ranka per plaukus ir ėjau toliau. Tolumoje jau mačiau parduotuvę, todėl lengviau atsikvėpiau.
Staiga pajutau kaip kažkas trukteli man už rankos. Atsisukau į tą žmogų.
"Louis? Eik tu sau... Neatpažinau... Atleisk.... Gal turi cigaretę? " manęs paklausė Benas. Jam buvo gal 16, bet namus paliko būdamas 14. Jau du metus tiesiog gyvena be vietos ir daro bet ką, kad tik gautų cigaretę. Jis žino, kad manęs neišgąsdins, todėl net nebando.
Atsidusau ir padaviau jam cigaretę. Kiti sakytų, kad darau blogai, bet tai ne mano pasirinkimas, o Beno. Beto jam žvėriškai jos reikėjo. Rankos nesustojo drebėti nei sekundei.
Pagaliau pasiekiau parduotuvę ir įėjau į jos vidų. Suskambęs varpelis atkreipė pardavėjo, Filo, dėmesį ir jis ,pakėlęs į mane akis ,nusišypsojo. Atsakiau jam šypsena ir pradėjau rinktis prekes.
Kaip tik buvau prie sausainių skyriaus kai kažkas įpuolė pro duris. Man šiurpas nuėjo per kūną pagalvojus, kad tai gali būti apiplėšimas. Vėl. Bet apsisukus pamačiau tik kažkokį vaikiną ilgais plaukais. Jis aiškiai buvo uždusęs, turbūt bėgo. Nevietinis. Kai atsikvėpė jis pakėlė į mane akis ir mūsų žvilgsniai susitiko. Turėjau pripažinti, kad jis tikrai išvaizdus. Dar niekada nemačiau tokių žalių akių... Supratęs, kad per ilgai į jį žiūriu nusukau akis prie sausainių. Galiausiai įsirinkau šokoladinius ir pasukau link kitų produktų.
Priėjau prie kasos. Tas vaikinas stovėjo prieš mane. Jis pirko gana paprastus dalykus. Visus juos būtų galima rasti paprastoj, ne tokioj nuošalioj parduotuvei. Ką jis veikia čia?
Tiesiog nuvijau tas mintis į šalį. Pažvelgiau į stendą. Ten stovėjo loterijos bilietai. Nusprendžiau išbandyti laimę. Jau siekiau vieno, kai pamačiau, kad tas vaikinas prieš mane padarė tą patį. Greitai paėmiau bilietą. Jis susiraukė ir nespėjus man suvokti, iš mano rankų išplėšė tą bilietą. Aš padariau tą patį.
"Aš jį pamačiau pirmas" suurzgė tas vaikinas. Nesusilaikiau nesukikenęs.
"Ane? Na bet jau per vėlu" tariau ir žengiau žingsnį atgal kai tas vaikinas vėl norėjo iš manęs atimti bilietą.
"Atoduok" jis suurzgė.
"Ne. Pasiimk kitą" stengiausi laikyti šypseną. Koks užsispyręs.
"Aš niekur iš čia neisiu kol tu man neatiduosi to bilieto" vėl suurzgė jis. Aiškiai buvo išgėręs.
"Vaikinai" išgirdau Filo balsą ir abu pasisukom į jį "tiesiog pirkit per pusę. Bilietas kainuoja 4 dolerius. 2 iš vieno 2 iš kito. Nei vieno principai nenukenčia" Filas šyptelėjo. Aš tik trūktelėjau pečiais ir išsitraukęs prieš save padėjau du dolerius.
"Arba tai arba nieko" tariau atsisukdamas į tą vaikiną. Mačiau kaip jis dvejojo. O aš stengiausi nesijuokti. Negaliu patikėti, kad tai darau. Tas vaikinas galiausiai atsidusęs ant stalo padėjo du dolerius. Filas neslėpdamas šypsenos įdėjo pinigus į kasą. Tada vėl pradėjo skenuoti to vaikino prekes. Aš pasiėmiau monetą ir pradėjau trinti bilietą. Mačiau, kad skaičiai nesutampa. Meh, bent jau bus ką Betei papasakoti.
Staiga pamačiau kai ką kas privertė mane išsižioti.
"Mes laimėjom... " tariau, o tas vaikinas su klausiamu žvilgsniu atsisuko į mane.
"Laimėjom" dar kart tariau. Vaikino akys žybtelėjo.
"Kiek? "
"2..." pradėjau. Vis dar buvau šokiruotas skaičiaus.
"Sakyk" vaikinas suurzgė.
"Milijonus. 2 milijonus" tariau. To vaikino akys išsiplėtė.
"Vau. Eina sau ką galima nusipirkt už du milijonus... "
"Ei" nutraukiau jį "bilietą mes pirkom kartu" šyptelėjau, o jis susiraukė.
"Ką tu nori tuo pasakyti?"
"Kad man teisėtai priklauso milijonas" tariau. Tas vaikinas prikando lūpą.
"Tai ką dabar daryti? " mane iš apmąstymų pažadino to vaikino balsas.
"Vaikinai, aš tokios sumos čia neturiu" išgirdau Filo balsą.
"O kas turi? " Pasisukau į tą vaikiną.
"Nežinau" jis išsiėmė telefoną ir pradėjo kažko ieškoti.
"Didžiosius prizus turi atsiimti vietoje. Su dokumentais ir t.t."
"O kur tas vietoje?" paklausiau.
"Los Angele" vaikinas sumurmėjo, o man akys iššoko ant kaktos. Vau.
"Los Angelas nėra labai toli nuo Teksaso" tariau. Pažvelgiau į bilietą savo rankoje. Greitai paėmiau čekį. Man reikia tų pinigų.
"Tai ką dabar darysim? " vėl pakėliau akis į tą vaikiną.
"Na, duok man bilietą, o rytoj sugalvosim"
"Pasvajok" greitai patraukiau ranką. Jis suurzgė. Paėmiau ir įsidėjau bilietą į vidinę švarko kišenę.
"Tu... " vaikinas suurzgė. Jis priėjo taip arti manęs, kad galėjau jausti jo kvėpavimą. Kadangi buvo aukštesnis už mane turėjo pasilenkt, kad žiūrėtų man į akis.
"Aš nepasitikiu tavim, o tu manim. Ką siūlai genijau? " jis paklausė, o aš gūžtelėjau pečiais. Vaikinas atsitraukė.
"Aš milijono su tavim taip lengvai nepaliksiu" jis suurzgė.
"Tada einam pas mane" tariau ir iš kart trenkiau sau per veidą mintyse. Ką aš katik padariau?
"Gerai" mane iš minčių pažadino to vaikino balsas. Klausiamai pažvelgiau į jį.
"Man pinigai yra svarbiau už principus. Rodyk kelią" jis išėjo pirmas. Aš vis dar šokiruotas išėjau paskui jį.
"Kuo tu vardu? " paklausiau ir vaikinas trumpam žvilgtelėjo į mane.
"Harry"
"Aš Louis" tariau ir pasukau į kairę. Buvau laimingas. Tais pinigais galėsiu sumokėt už Betės operaciją. Ji pasveiks.
Prisiminiau, kad palikau prekes, bet dėl to per daug nesijaudinau. Mano vidinei švarko kišenei gulėjo bilietas. Bilietas į geresnį gyvenimą.