Loterijos Bilietas / Larry / Sustabdyta

•10•

Harry

Įėjau į tualetą ir paskui save uždariau duris. Džiaugiuosi, kad čia nieko daugiau nebuvo. Įsikabinau į kriauklės kraštą rankomis ir nuleidau galvą.
Tiesą sakant pamatęs Niall apsidžiaugiau, bet jis viską sugadino. Tarsi žinodamas apie Louis orientaciją pradėjo kalbėt apie bučinius.
Prieš keletą metų baigiau mokyklą. Ir aišku turėjau tai atšvęsti. Su alchoholiu. Nusigėriau iki žemės graibymo. Niall, būdamas protingas, beveik negėrė. Surado mane ir pradėjo tempti į mašiną. Viskas taip liejosi ir mano smegenys buvo visiškai atsijungusios, todėl... Pamaniau, kad Niall yra mergina. Tada pabučiavau jį. Nors nežinau ar tai galima vadinti bučiniu. Mūsų lūpos susilietė taip trumpai, kad net Louis aš ilgiau bučiavau...
Giliai įkvėpiau ir pakėliau akis į veidrodį. Louis. Žmogus, kurį pažįstu kelias dienas. Vaikinas, kuris mėgsta miegoti, žiovauti apskritai viską daryti kaip mielas mažas kačiukas. Dar jis mėgsta gerti.
Sukikenau iš savo minčių.
Tačiau taip pat tai ir vaikinas, kuris gali iš manęs pasijuokti ir pirmą kartą gyvenime nesijaučiu įžeistas dėl to. Gemma, mano sesuo, sako, kad mano sunkus charakteris. Labai greitai įsižeidžiu, bet... Aš nieko negaliu padaryti. Tiesiog taip yra.
Tačiau, taip... Louis... Jis kažkuo kitoks. Noriu juo rūpintis. Man vis dar iš galvos neišeina jo mėlyni riešai. Noriu jam padėti, bet toks vaizdas, kad jis kažko bijo. Lyg nuolat mato vaiduoklius. Perbalęs ir išsigandęs.
Ranka perbraukiau per savo plaukus. Jie vis netvarkingai krito man ant veido, todėl nuleidęs galvą, suėmiau juos į uodegą ir susukau. Norėjau sutvirtinti gumyte, tačiau supratau, kad įprastinei vietoj (ant mano riešo), jos nėra. Tyliai atsidusau.
"Reikia?" išgirdau balsą prie savęs ir pakėliau akis. Veidrodyje sutikau dvi ryškiai mėlynas akis, kurios žvelgė į mane. Atsisukau į Louis. Jo rankoje buvo gumytė. Šyptelėjau jam ir paėmęs gumytę surišau plaukus.
"Tau tinka" Louis šyptelėjo.
"Manai?" pasitvarkiau savo 'kuoduką'.
"Taip" Louis susikišo rankas į kišenes ir nuleido žvilgsnį į žemę. Pažvelgiau į jo riešus, kurių nedidelė dalis matėsi iš po striukės rankovės. Jie vis dar buvo mėlyni.
Stovėjom abu nejaukioje tyloje, nei vienas nežinodamas ką pasakyti.
"Eime?" pirmas tylą nutraukė Louis.
"Gerai" sumurmėjau "o tu maistą palikai su Niall?" paklausiau jo eidamas link mūsų stalelio.
"Taip... Bet liko tik Niall" Louis žiūrėjo į mūsų stalelį, kur tebuvo tuščios pakuotės nuo bulvyčių ir mėsainių. Niall buvo įnikęs į telefoną ir net nepakėlė akių į mus.
"Horan" atsikrenkščiau ir jis nenoriai pažvelgė į mus. Niall žvilgsnis šokinėjo tai nuo maisto pakuočių tai prie mūsų.
"Oi... " lėtai ištarė Niall ir ant jo veido atsirado šypsena. Aš atsidusau.
"Tiek to" išgirdau tylų Louis balsą. Jis priėjęs surinko visas Niall šiukšles ir nuėjo išmesti. Priėjau prie Niall ir išplėšiau iš jo rankų telefoną.
"Ei... "
"Dabar paklausai. Aš prie tavo 'suvalgau viską kas prieš mane' esu pripratęs, tačiau kokio velnio suvalgei ir Louis maistą?" iškėliau jo telefoną aukščiau, kad Niall negalėtų pasiekti. Jis suurzgė.
"Atsiprašau, turbūt, bet kai jam pasakiau, kad tu tai merginas tai vaikinus bučiuoji, man atrodo Louis dingo apetitas... "
"Tu jam pasakei KĄ?" suėmiau Niall už apykaklės.
"Harry, ramiau, žmonės žiūri..." Niall suėmė mano riešus ir norėjo traukti, bet aš jam neleidau.
"Kodėl tu tai padarei?" suurzgiau.
"Nes aš toks esu, gerai? Jūs atrodėt kaip geri draugai, maniau pajuokausiu. Juk tu jo iš rimto nebučiavai, tai kame... " Niall nutilo ir žiūrėjo man į akis " Ne... Ne... Harry, negi tu..."
"Nesvarbu" paleidau Niall ir atidaviau jam jo telefoną. Apsisukau eiti, bet atsimušiau į kažką. Tai buvo Louis.
"Loui, aš... " norėjau kažką sakyti, bet jis mane pertraukė.
"Ha-Harry, galim važiuot iš čia? Prašau?" jis apsižvalgė. Vaikino akys lakstė iš vieno kampo į kitą tarsi kažko ieškodamos.
"Loui... " sugavau jo žvilgsnį. Mačiau kaip nuo netolygaus kvėpavimo kilnojasi jo krūtinė.
"Gerai" atsidusau. Apsisukęs sutikau klausiamą Niall žvilgsnį, bet gūžtelėjau pečiais.
"Važiuokit pas mane. Bus kaip atlygis už tai, kad suvalgiau jūsų maistą" Niall sukikeno "Beto galiu užsakyti picos" jis per mano petį pažvelgė į Louis. Aš irgi atsisukau į jį.
"Galim... Jei nori... " Louis nuleido žvilgsnį į grindis. Mačiau kaip jis truputį raustelėjo ir tai buvo suknistai miela.
"Tiesiog sekit mano mašiną" Niall palaikė mums duris, o prieš išeidamas dar visiems sušuko, kad gali toliau ramiai valgyti.
Šyptelėjau, bet netrukus susiraukiau, nes pajaučiau, kad peršti lūpą. Atrakinau mašiną ir įsėdau į jos vidų, kaip ir Louis. Aikštelėje pamačiau Niall range rover ir pasukau jo pusėn.
Sekiau Niall, kartais pažvelgdamas į Louis.
"Klausk" Louis tarė, o aš kiek sutrikau.
"Aš... "
"Harry, neapsimetinėk" Louis apsilaižė savo lūpas ir pažvelgė į mane. Nežinau kodėl, bet kelnėse pasidarė truputį ankšta, todėl pasimuisčiau.
"Ko tu taip išsigandai?" paklausiau jo ir sugniaužiau vairą laukdamas atsakymo. Louis atsiduso.
"Nesvarbu"
"Loui... Aš žinau, kad tai ne mano reikalas, bet... Tavo riešai mėlyni, žandas patinęs ir tu nuolat kažko išsigandęs. Ar tave kažkas persekioja ar muša?" trumpam pažvelgiau į jį ir pamačiau kaip jis įsitempia.
"Aš... Am... Ne... Ne-nesvarbu" jis su ranka prilietė savo lūpas ir giliai įkvėpė. Akies krašteliu mačiau, kad jis susigūžė ir stipriai užsimerkė. Šaunuolis, Harry, šaunuolis.
Daugiau nieko neklausiau jo ir tiesiog sekiau Niall. Mes sustojom kažkokios miško proskynoj, ant nedidelio kalnelio, nuo kurio matėsi vaizdas į apačioje esantį ežerą ir nedidelį paplūdimį šalia.
"Tai čia tu gyveni?" pašaipiai paklausiau Niall kai išlipom iš mašinos. Jis sukikeno ir papurtė galvą.
"Mano namai už maždaug 150m. Jums siūlau mašiną palikti čia, nes ten nebus vietos" Niall atsiduso. Aš pavarčiau akis ir priėjęs prie mašinos iš jos ištraukiau raktelius.
"Lipam" tariau Louis ir jis nuleidęs žvilgsnį išlipo. Aš užrakinau mašiną.
Ėjom tyloje, o Niall greitai nuvažiavo šalia savo namo ir pastatė mašiną. Priėjau arčiau Louis. Įdomu, jis labai ant manęs pyksta?
"Aš nepykstu ant tavęs, Harry" išgirdau Louis balsą ir pažvelgiau į jį. Jis gal mintis skaito?
"Tu pasakei tai garsiai" Louis sukikeno.
"O... " teištariau ir atsidusau. Nežinojau kur dėti akių iš gėdos, todėl tiesiog žvelgiau į žvyrą sau po kojom.
"Harry... " Louis pradėjo ir aš pažvelgiau į jį duodamas ženklą, kad testų " Aš... Aš bijau kai ko. To kas man padarė tai" jis parodė savo riešus. Aš giliai įkvėpiau ir priėjau dar arčiau jo.
"Ar tai kažkokia gauja ar kas? Tu kažkam skolingas?" žiūrėjau į Louis, kuris vengė mano žvilgsnio.
"Tai.. Am... Ne... " Louis ranka perbraukė per savo veidą.
"Jei nenori, nepasakok" tariau.
"Aš... Noriu, bet bijau... Tu manęs nekęsi tada..." jis atidarė Niall namų duris.
"Kodėl turėčiau tavęs nekęsti?"
"Tu jau ir taip manęs nekenti" Louis atsisėdo ant vienos iš baro kėdžių. Priėjau prie jo.
"Aš tavęs... "
"Harry, pats sakei, kad nekenti tokių kaip aš" Louis žiūrėjo man į akis. Aš akimirką tyrinejau jo veidą. Žiūrėjau į jo žandikaulį, į jo akis, o galiausiai į jo lūpas... Jo apatinė lūpą drebėjo ir jis laikė ją prikandęs.
"Matai, aš tau sakiau, kad tu nekenti... "
"Baik... " suuzgiau. Nors trumpai pažinojau Louis, tačiau jis man pradeda patikti. Kaip draugas... Turbūt...
"Harry, tu pats sakei, kad nekenti tokių kaip aš ir... "
"Kodėl manai, kad mano nuomonė negali pasikeisti?" dabar pykau ir aš.
"Nes žmonės nesikeičia. Kaip ir jų nuomonės... " Louis giliai įkvėpė. Aš suuzgiau.
"Reiškia nedaug žinai apie žmones. Jie keičiasi"
"Ar ne, Styles? Kodėl gi turėčiau tavimi tikėti?" Louis piktai žvelgė į mane. Sėdėdamas ant tos kedės jis atrodė toks mažiukas. Stebėjau jį susiraukusį veidą ir šyptelėjau. Louis kiek sutriko.
"Trolis... " tyliai sumurmėjau ir ant Louis veido atsirado tu-to-suknistai-nepasakei mina. Aš pradėjau trauktis, o Louis artėti. Mačiau, kad stengėsi išlikti piktas, tačiau vos valdė šypseną. Vaikinas norėjo mane pakutenti, tačiau aš sugriebiau jo rankas ir prispaudžiau jį prie sienos.
"Ha ha... " tariau.
"Pudelis pudelis pudelis pudelis..." pradėjo kartoti Louis ir aš suuzgiau.
"Užsičiaupk"
"Tuomet užčiaupk mane pudel..." jis nespėjo pabaigti žodžio nes aš jį užčiaupiau. Bučiniu. Nežinau kodėl tai padariau. Tiesiog nesigilinau. Viskas ko dabar norėjau tai pajusti jo lūpas dar ir dar kartą bei visiškai negalvoti apie tai kas bus po to...
Pajudinau lūpas ir pajutau kaip Louis atsakė į mano bučinį. Jaučiau jo šiek tiek pagreitėjusį kvėpavimą ir šyptelėjau dėl to. Louis švelniai sukando mano lūpa taip prašydamas leidimo, kurį aš suteikiau. Jo liežuvis atsirado mano burnoje ir aš įsitempiau. Atleidau Louis rankas, kurios tvirtai apkabino mano kaklą. Prisitraukiau jį per liemenį jausdamas jo kūną taip arti savęs, kaip niekada nejaučiau. Tai vertė eiti šimtams šiurpuliukų mano kūnu, o orui aplink mus pamažu dingti...
"Jūs man turėsit labai daug ką paaiškinti..." išgirdau Niall balsą ir sustingau. Velnias.

Dabar sakot atvirai: ar viskas per greitai, ar kaip tik per lėtai? Gal kas nepatinka?

-954 ❤