Nuo bėgimo man trūko oro. Sustojau ir apsižvalgiau. Buvau kažkokioje žaidimų aikštelėje. Vis dar žvalgydamasis pradėjau bėgti per ją. Staiga už kažko užkliuvau ir nukritau. Per blauzdą perėjo baisus skausmas. Aš susiriečiau ir susiėmiau už blauzdos.
"Tik pažiūrėkit, ką karma pagavo šįkart" išgirdau pašaipų balsą. Pramerkiau akis. Saulė švietė tiesiai man į veidą todėl turėjau prisimerkti, kas matyčiau, bet tai aiškiai buvo Harry. Jis grubiai suėmė man už rankos ir pastatė ant kojų.
"Man reikia pinigų. Po to galėsi bėgt kiek nori, bet kol pas tave tas bilietas, aš tavęs nepaleisiu" Harry piktai žiūrėjo man į akis. Man buvo sunku stovėti, kadangi skaudėjo blauzdą.
"Eime" Harry suėmė man už riešo ir pradėjo temptis. Sukandau apatinę lūpą, kad nerėkčiau iš skausmo.
Harry atrakino savo mašiną. Tai buvo paprastas juodas džipas. Turėjau pripažint, kad vidus buvo labai peržiūrėtas. Nei menkiausios dėmelės.
Vaikinas pastūmė mane į keleivio sėdynę, o pats įsėdo į vairuotojo. Savo kuprinę jis numetė ant galinės sėdynės. Harry spustelėjo mygtuką ir užrakino dureles.
"Aš tau sakiau: aš nepasitikiu tavim, o tu manim. Dabar tu tik dar kart įrodei, kad abu negalim vienas kitu pasitikėti" jis išvažiavo iš kiemo, o aš tylėjau.
"Tu nesupranti. Man reikia tų pinigų..." pradėjau, bet buvau nutraukta Harry juoko.
"Žinai man irgi" jis staigiai kirto per stabdžius, o kadangi aš buvau neprisisegęs, tai mano galva susidūrė su priekiniu stiklu. Stebėjausi, kad nesudužo.
"Užsisek" Harry suuzgė. Aš greitai užsisegiau diržą. Nei vienas daugiau nieko nesakėm. Tarp mūsų tvyrojo nemaloni įtampa.
"Ką darysi su pinigais?" paklausiau Harry. Su šiuo vaikinų praleisiu dar mažiausiai savaitę. Nenoriu pyktis, bet kažkaip kitaip neišeina.
Harry, kurį laiką tylėjo, bet galiausiai prabilo.
"Keliausiu. Noriu pamatyt pasaulį, apsipirkt brangiausiuose parduotuvėse" mačiau kaip jo akys žybtelėjo. Aš tik atsidusau.
"Ir manai tada būsi laimingas?" pasilenkęs pratryniau blauzdą, nes vėl pajaučiau skausmą.
"Taip" Harry atrodė suirzęs. Manau aš ne pirmas žmogus, kuris jam tai sako. Harry tvirčiau suspaudė vairą.
"Tu? " jis paklausė vis dar žvelgdamas į kelią. Nustebau. Neįsivaizduoju kiek jėgų jam reikėjo, kad perliptų per savo principus ir manęs šito paklaustų.
"Sumokėsiu už sesės operaciją" nuleidau akis į savo rankas. Ant ju buvo keli nubrozdinimai nuo kritimo.
"Ji serga? " Harry pravažiavo ženklą, kuris sakė, kad išvažiuojame iš Hiustono.
"Taip. Turi auglį galvoje, kuris spaudžia jos smegenis. Jį reikia pašalinti kuo greičiau, bet operacija brangi" sumurmėjau. Harry tylėjo.
"O tėvai?" jis sustojo prie raudonos šviesos.
"Jie su manim nebendrauja" priglaudžiau žandą prie šalto stiklo ir pasidarė truputį geriau.
"Kodėl?"
"Jie išsižadėjo manęs, nes pagal jų logiką aš esu išsigimęs. Išeidamas Betę pasiėmiau su savimi, nes nenorėjau, kad jie nuteiktų ją prieš mane. Žodžiu jau du metai kai nebendraujam" užmerkiau akis trumpam.
"Išsigimęs? " Harry persirikiavo į kitą juostą. Aš linktelėjau.
"Man patinka vaikinai" nusisukau nuo jo. Nenorėjau matyti jo reakcijos.
"Bet tai šlykštu" išgirdau Harry balsą.
"Tylėk jei negali kažko gero pasakyti" tyliai atsidusau.
"O tu nebandei bendraut su merginom? Kodėl negali?"
"O tu nebandei bendraut su vaikinais? Kodėl negali? " suurzgiau ir atsisukau į jį. Harry kažką mąstė.
"Tai aš tau patinku?" po kiek laiko paklausė. Aš prunkštelėjau.
"Per gerai apie save galvoji... Am? "
"Kas? "
"Kokia tavo pavardė?"
"Styles"
"Tai va. Per gerai apie save galvoji, Styles" patogiau atsisėdau sėdynėje.
"Bet kodėl...?"
"Kodėl visiems atrodo, kad jeigu esi gėjus tai tave traukia visi vaikinai be išimties? Aš irgi esu išrankus. Kodėl tada tavęs netraukia kiekviena mergina?" pasisukau į Harry. Jis atsiduso.
"Gerai supratau. Bet tai vistiek šlykštu" jis pasuko į šalikelę. Aš apsimečiau, kad to negirdėjau.
"Gerai..." jis sumurmėjo vesdamas kažką į navigaciją.
"Taip... Iki Los Angelo 23 valandos kelio. Daug mažiau nei tikėjausi" Harry kilstelėjo antakius. Aš pavarčiau akis.
"O apie uraganą Timą girdėjai?" sukryžiavau rankas po krūtine.
"Ką? "
"Jis suniokojo daug kelių Arizonoje ir Naujoje Meksikoje" tariau, o Harry stebėjo mane sutrikusiu žvilgsniu "aš žiūriu žinias" atlenkiau sėdynę.
"Tarkim" jis vėl išvažiavo į kelią. Tylėdamas stebėjau Harry. Jo ilgi plaukai suteikė jam žavesio. Turėjau sau pripažinti, kad jis buvo labai patrauklus. Mačiau, kad sportuoja, kadangi raumenys buvo nemaži. Harry šyptelėjo ir jo veide pasirodė duobutės. Nužudykit mane prašau.
"Louis? " Harry ištiesė vieną ranką ir mane papurtė.
"Ką? "
"Ar kažkas yra ant mano veido? Ko tu ten taip žiūri?" paklausė. Taip yra. Šypsena.
"Ne. Nieko" sumurmėjau ir nusukau žvilgsnį į langą.
Patikrinau vidinę švarko kišenę. Bilietas vis dar buvo ten.
Kadangi buvo nuobodu šiek tiek prisnūdau. Pabudau kai pajaučiau, kad kažkas mane liečia. Greitai atmerkiau akis. Pamačiau Harry, kuris bandė iš mano striukės išimti bilietą.
"Ką darai? " suurzgiau. Harry greitai atsitraukė.
"Nieko, visiškai nieko" jis atrakino duris ir išlipo lauk. Tiesiog pavarčiau akis ir apsižvalgiau. Mes buvome degalinei. Iš neturėjimo ką veikti išsitraukiau telefoną ir pradėjau žaisti. Po penkiolikos minučių Harry vis dar nesirodė. Pabandžiau atidaryti dureles, bet mašina buvo užrakinta. Kur jis?
Pradėjau ieškoti kažko kuom galėčiau atrakinti dureles. Jis nelaikys manęs kaip kokio kalinio. Atidariau bardačioką (ta spintelė prie keleivio sėdynės, nežinau kaip vadinasi). Jame gulėjo keletas popieriukų, apsaugos, ir net dvi biblijos.
"Jis ką, pasimeldžia, kad apsauga nesuplyštų? Negi taip bijo? " sukikenau. Paėmiau vieną bibliją ir atsiverčiau. Nustebau pamatęs, kad jos viduje yra tekilos butelis, o puslapių išvis nėra.
"Harry, Harry" atsidusau ir padėjau viską į vietą. Pažvelgiau pro langą. Kiti vairuotojai nesulaukę savo eilės sustodavo šalia ir piktai į mane žiūrėdavo. Ką aš turėjau daryti jų manymu? Sujungti laidus ir užvesti mašiną? Gerai pagalvojus tai ir padaryčiau, tik nežinau kaip. Staiga pamačiau Harry. Jis buvo už kampo ir laižėsi su kažkokia blondine. Net pats to nejausdamas sugniaužiau kumščius.
Išgirdau skambant telefoną. Patikrinau savąjį, bet nieko. Tada supratau, kad tai Harry telefonas. Paėmiau jo kuprinę nuo galinės sėdynės ir išėmiau telefoną. Ekrane švietė užrašas 'MAMA'. Perbraukiau per ekraną ir atsiliepiau. Atkeršysiu Harry, kad mane čia užrakino.
"Harry, kaip tu? "
"Čia ne Harry"
"O kas? "
"Jo pažįstamas. Jis dabar su kažkokia blondine bučiuojasi" susilaikiau nepasakęs žodžio 'krušasi' nes tai akivaizdžiai vyko už to kampo "jo telefonas nesustojo skambėti tai atsiliepiau"
"Aišku. Pasakyk, kad man paskambintų"
"Gerai" tariau. Dar spėjau išgirsti kaip ji sumurmėjo 'ištvirkęs berniokas'. Sukikenau. Telefoną įdėjau atgal į kuprinę ir padėjau ant galinės sėdynės. Pamačiau ateinantį Harry. Jis atrakino mašiną ir įlipo į vidų. Apsimečiau, kad miegu. Jis vis dar gyliai kvėpavo.
"Neapsimesk, Loui. Mačiau, kad mus matei" jis įsuko į autostradą.
"Negalėjai pakentėt? Tu gal savo daikto nevaldai?" sumurmėjau pasisukdamas į jį.
"Nevaldau kai pamatau seksualius žmones" jis ranka perbraukė per savo plaukus. Žmones? Kodėl jis nepasakė merginas? Tiesiog nekreipiau į tai dėmesio ir padėjęs galvą ant sėdynės vėl užmigau.
YOU ARE READING
Loterijos Bilietas / Larry / Sustabdyta
Fanfiction"Laimėjom" dar kart tariau. Vaikino akys žybtelėjo. "Kiek? " "2..." pradėjau. Vis dar buvau šokiruotas skaičiaus. "Sakyk" vaikinas suurzgė. "Milijonus. 2 milijonus" tariau. To vaikino akys išsiplėtė. "Vau. Eina sau ką galima nusipirkt už du milij...