Loterijos Bilietas / Larry / Sustabdyta

•12•

Visi atsisuko į Harry laukdami paaiškinimo, tačiau jis tiesiog nuleido akis į grindis ir tylėjo.
"Dabar Saros eilė" sumurmėjo Harry. Niall suraukė antakius ir užmerkė akis. Jis atrodė taip lyg tvardytusi, kad neužmuštų Harry vietoje. Kai atsimerkė jo akys buvo beveik juodos.
"Tu supranti, kad aš šito taip nepaliksiu?" Niall atsigėrė Jack vis dar nenuleisdamas akių nuo Harry. Garbanius pakėlė galvą ir pažvelgė Niall į akis.
"Ir?" Harry atsistojo "aš atsakiau į tavo klausimą. Viskas. Neprivalau jums nieko aiškinti" jis pradėjo eiti prie durų.
"Žinoma, bėk. Juk daugiau nieko ir nemoki. Juk tu Harry Styles. Visi turi klauptis ir tarnauti tau, nes tu išskirtinis" Niall atsistojo ir piktai sumosikavo rankomis. Harry kelias akimirkas pažiūrėjo į Niall, o tada vėl atsisuko į duris. Aš jaučiau, kad mano kantrybė irgi baigiasi. Greitai atsistojau, o visi, kiek nustebę, pažvelgė į mane.
"Nedrįsk, Styles" suurzgiau ir pradėjau artėti prie Harry. Jis ignoruodamas mane išėjo pro duris ir greitu žingsniu pradėjo eiti keliu. Išėjau paskui jį, net nesivargindamas uždaryti duris. Sugriebiau Harry už peties ir atsukau į save.
"Man gana" tariau, o Harry klausiamai pažiūrėjo į mane "apsispręsk ko pats nori ir neklaidink manęs" pastūmiau jį ir jis paėjo atgal. Vėl priėjau prie jo ir parstūmiau ir jis žengė dar vieną žingsnį atgal. Taip padariau dar kelis kartus kol Harry sugavo mano riešus ir mane sustabdė. Šuinkščiau iš nedidelio skausmo ir Harry šiek tiek atleido rankas, bet ne pilnai.
"Ko tu nori iš manęs?" paklausiau ir nuleidau galvą į žemę. Pajaučiau kaip Harry išpūtė orą man į plaukus ir atsidusta.
"Kaip suprast? "
"Tu sakai, kad nekenti tokių kaip aš, bet mane bučiuoji. Kodėl tu tai darai?" prikandau lūpą, bet galvą vis dar laikiau nuleistą.
"Pabučiavau tave nes norėjau to" jis atleido mano rankas ir aš pakėliau galvą į jį. Harry giliai įkvėpė.
"Ir norėčiau tai padaryti dar kartą. Juk sakiau" jis sunkiai ištarė žodžius. Žiūrėjau į jo akis. Nežinau kodėl, bet man atrodė, kad jis meluoja. Arba man buvo per daug sunku tuo patikėti.
"Aš ne mergina, Harry... "
"Ir?" jis su savo rankos pirštais švelniai prilietė mano. Tada pilnai suėmė mano delną ir suspaudė. Nuleidau akis į mūsų delnus. Mano ranka atrodė tokia mažytė Harry didelėje. Silpnai šyptelėjau ir pakėliau akis į garbanių. Harry žengė žingsnį arčiau manęs. Su laisva ranka jis apkabino mane per kaklą ir padėjo galvą man ant peties, kas buvo juokinga, nes jis turėjo pasilenkti. Uždėjau ranką ant jo nugaros ir pajaučiau kaip Harry mane tvirčiau suspaudžia.
"Aš nesuprantu savęs" tyliai sumurmėjo jis. Nežinojau ką jam atsakyti "Dar niekada gyvenime nebuvau toks pasimetęs" jis įsikniaubė man į petį. Harry paleido mano ranką ir apsikabino per liemenį, o aš jį per kaklą. Galėjau jausti kaip labai jam reikėjo šito apkabinimo. Stovėjom apsikabinę dar kelias minutes, bet man atrodė, kad Harry net nesiruošia manęs paleisti. Todėl aš jo irgi nepaleidau.
"Aš bijau" Harry atsiduso.
"Ko?"
"Visko. To kaip jaučiuosi dabar, kad nesuprantu kas man dedasi..."
"O kas tau dedasi, Harry?" man pradėjo skaudėti kojų pirštus, kadangi jau ilgai stovėjau pasistiebęs. Harry rodos tai pajuto ir pakėlė galvą, bet manęs nepaleido.
"Taigi sakau, kad nežinau" Harry trumpai nusijuokė "tu toks mažas" jis sukikeno.
"Ei!" šuktelėjau, bet nežinau ar jis išgirdo nes mano veidas praktiškai buvo įmūrytas į Harry krūtinę.
"Kaip koks trolis" Harry truputį pavėlė mano plaukus.
"Nedrįsk!" kažkaip sugebėjau išsivaduoti iš jo gniaužtų ir dūriau pirštu jam į krūtinę. Harry sukando liežuvį tarp dantų ir sukikeno. Tai buvo taip... Miela?
Staiga šypsena nuo Harry veido dingo. Jo žandai užsiplieskė raudonai kaip ir pats veidas.
"Koks prinokęs pomidoras" priėjau prie garbaniaus ir švelniai spūstelėjau jo žandus.
"Baik" Harry suurzgė vis dar rimtu veidu "mes taip ir visko neišsiaiškinam. Visalaik tu užmiegi arba kažkas ateina arba... "
"Tu mane pabučiuoji" sumurmėjau, o Harry prikando lūpą.
"Taip... Pabučiuoju. Tik... Kodėl? Kodėl suknistai aš norėjau tave pabučiuoti?" jis pritūpė ir rankomis užsidengė veidą. Giliai įkvėpęs atsistojo ir pažvelgė man į akis "kodėl aš jaučiu... Kaip ten jie? Drugelius ar ką kai tave bučiuoju?" jis priėjo prie vieno medžio ir trenkė į jį. Norėjau prieiti prie jo, tačiau akyse mačiau tokį pyktį, kad bijojau dėl savo gyvybės. Žmogus, kuris vos prieš kelias minutes buvo mano glėbyje ir atrodė toks palaužtas ir sutrikęs, dabar be pasigailėjimo daužė medį.
"Harry!" sušukau.
"Aš... Nenoriu... To... Jausti... " po kiekvieno žodžio sekė smūgis. Harry krumpliai buvo kruvini. Greitai pribėgau prie jo ir atsukau į save. Jis vis dar piktai šnopavo, tačiau pamatęs mane atrodo nurimo. Jo akys vėl pasidarė liūdnos ir, man nespėjus susivokti, jo rankos vėl tvirtai mane spaudė.
"Aš nenoriu to jausti... Noriu būti kaip visi... " Harry balsas drebėjo, o aš nežinojau ką daryti. Buvau ir laimingas, sutrikęs, piktas ir liūdnas. Harry pasakė, kad kai mane bučiavo jautė drugelius pilve, tačiau jis nenori jų jausti.
"Tau ir nereikia būti tokiam kaip visi. Tu negali būti toks kaip visi. Tu esi tu. Su savo žaliom akim, greitai besikeičiančiom nuomonėm, mergišius, stipruolis, kuriam kartais reikia didelio apkabinimo" tariau ir Harry sukikeno.
"Tu kvepi mangais" išgirdau žaliaakį sušnabždant.
"Ką?" stengiausi nesijuokti, bet nesisekė. Harry nieko neatsakė.
"Niall stebi mus pro langą ir rodo vidurini pirštą" Harry tarė, o aš sustingau.
"Manai jis įleis mus į vidų?"
"Neeeee" galėjau girdėti kaip jis šypsosi tai sakydamas. Harry nuo manęs atsitraukė ir kelias akimirkas žiūrėjo man į akis.
"Ar mes išsiaiškinom viską?" Harry pradėjo eiti link ežero pamodamas man, kad sekčiau.
"Ne. Neišsiaiškinom" tariau, o Harry trumpam pažvelgė į mane.
"O mes norim išsiaiškinti?"
"Aš taip" tariau, o Harry sustojo. Pastebėjau, kad pasiekėm mašiną. Buvo jau pradėję temti, o saulė leidosi. Jeigu būčiau kitokio situacijoj pasakyčiau, kad čia labai romantiška.
"Sėsk" Harry atsisėdo priešais mašiną ir patapšnojo į vietą šalia savęs. Aš atsisėdau ir kuri laiką mes tiesiog sėdėjom nejaukioje tyloje.
"Ar galim pažaist 20 klausimų, bet atvirai?" Harry pažvelgė į mane "jeigu neatsakai gauni tašką. Kas galiausiai turės daugiausiai taškų turės kažką padaryti kitam"
"Gerai, Styles" nusijuokiau. Harry pasisuko truputį mane.
"Kodėl tu gėjus?" tiesą sakant buvau šokiruotas jo klausimo.
"Atvirai? "
"Atvirai" Harry žalios akys buvo įsmeigtos į mane.
"Pas merginas per daug skylių " tariau ir Harry susiraukė.
"Loui, tu šlykštus" garbanius nusisuko nuo manęs.
"Ar esi bučiavęs vaikiną prieš mane?" paklausiau ir Harry atsisuko į mane. Jis paėmė akmenuką ir užsimojęs metė į ežerą.
"Taip. Mano eilė. Koks tavo sesės vardas? " mačiau, kad Harry nervinasi.
"Man atrodo esu kažkada sakęs, bet jos vardas Betė. Mano eilė. Ką tu pabučiavai Harry?" žiūrėjau į jį nei sekundei nenuleisdamas akių. Harry prikando lūpą ir tylėjo.
"Nori gauti tašką?"
"Ah... Gerai" Harry nusuko nuo manęs akis "tai buvo mano geriausias draugas. Mano eilė. Kodėl tavo riešai mėlyni?" galėjau jausti įtampa kylančią tarp mūsų.
"Aš... Aš geriau gausiu tašką" atsidusau, o Harry pažvelgė į mane su šiokiu tokiu nusivylimu veide. Man dabar nelabai rūpėjo kodėl Harry mane pabučiavo. Kažkodėl mano mintyse buvo jo pirmas bučinys su vaikinu "Ar tau patiko bučiuoti savo geriausią draugą?" paklausiau.
"Tai net nebuvo bučinys..."
"Harry... "
"Gerai gerai patiko! Laimingas?! Jo lūpų skonis buvo kaip braškių" Harry prikando lūpą ir pažvelgė į toli. Kartais aš visai nesuprantu šito vaikino.
"Kiek tau metų?" Harry stengėsi išlikti ramus, bet jam nesisekė.
"27" sumurmėjau ir pasiruošiau užduotį klausimą, į kuri bijojau, kad Harry neatsakys "Koks tavo geriausio draugo vardas?"
Harry kelis kartus sumirksėjo ir pažvelgė į mane.
"Niall" jis paparatsai tarė, o pajaučiau keistą jausmą, kurio nejaučiau jau seniai. Negalėjau patikėti savimi. Aš suknistai pavydėjau. Aš pavydėjau Harry...

Man nėr minčių todėl dalis tokia Meh...

-954❤