Loterijos Bilietas / Larry / Sustabdyta

•13•

"Louis?" Harry pamojavo prieš mane ranka ir aš tarsi pabudau iš transo. Kelis kartus sumirksėjau ir pasisukau į jį.
"Taip?"
"Tau viskas gerai?" jis stebėjo mano veidą suraukęs antakius. Pastebėjau, kad taip daro tik tada kai įtemptai mąsto.
"Man viskas gerai" sumurmėjau. (Aš tik pavydžiu tavęs nes tau patiko bučiuotis su Niall, o su manim ne. Nieko ypatingo pridedant ta faktą, kar tave pažįstu vos kelias dienas).
"Mano eilė. Ar turi kokią priklausomybę?" Harry truputį sudrebėjo.
"Taip" linktelėjau "aš rūkau. Nedažnai, bet rūkau" atsidusau.
"Žiūrint į tave nepasakyčiau" Harry pakišo rankas po užpakaliu ir aš sukikenau. Nusiėmiau savo švarką ir ištiesiau jam.
"Loui... "
"Imk, matau, kad tau šalta" tariau. Harry neėmė mano švarko, todėl, pavartęs akis, paėmiau jo vieną, o paskui kitą ranką ir aprengiau jį kaip mažą vaiką. Vaikinas greitai užsisegė švarką ir susikišo rankas į kišenes. Ant jo mano švarkas buvo kiek per mažas, kadangi buvau smulkesnis už Harry, bet jis atrodė mielai.
"Esi turėjęs kokių nors gyvūnų?"
"Ne, bet norėčiau kada nors turėti šunį. Dideli aviganį, o gal du" Harry atsirėmė į mašiną.
"Kiek merginų ir vaikinų turėjai?" jis pažvelgė man į akis ir pakreipė galvą.
"Vieną merginą ir vieną vaikiną" jaučiau kaip mano žandus išmuša raudonis. Harry vėl suraukė antakius. Ką čia mąstyt? Vienas plius vienas lygu du.
Atsidusau ir nusižiovavau.
"Ar... Nesvarbu" sumurmėjau ir pasisukau į ežerą. Harry nuotaiką atrodė gėresnė ir nenorėjau visko sugadinti kvailu klausimu.
"Ar tiki meile?" Harry iš niekur nieko paklausė manęs ir aš sutrikęs pažiūrėjau į jį.
"Na... Taip"
"O aš ne. Manau tokio dalyko kaip meilė nėra. Yra tik labai stiprus prisirišimas, kažkieno mėgimas... Meilė yra durna sąvoka, kurią žmones seniai sugalvojo, kad sugebėtų apsakyti tai kaip jaučiausi vienu žodžiu ir, kad galėtų pateisinti visus kvailus poelgius..." Harry pasiėmė akmenuką nuo žemės ir užsimojęs metė į ežerą. Akmenukas atšoko kelis kartus ir galiausiai paskendo, o aš vis dar virškinau Harry žodžius.
"Gal tu tiesiog nesutikai kažko ką galėtum mylėti? Tu nepažįsti to jausmo... " tyliai atsidusau. Harry papurtė galvą.
"Daug mano draugų įsimylėjo. Jie darė kvailus dalykus ir vis sakydavo, kad iš meilės. Tačiau tai greičiau būdavo pavydas ar ilgesys"
"Bet meilė ir susideda iš šių dalykų" patryniau savo rankas "iš prisirišimo, ilgėsio, pavydo... Meilė yra geriausia ir blogiausia kas nutiko žmonijai. Ji priverčia tave skristi aukštai, bet jeigu krenti... Labai skauda. Ir atsikelti ir iš naujo skristi jau beveik nebėra noro" tariau. Harry pažvelgė man į akis. Manau, kad jis pasijuoks iš manęs, kad kliedžiu nesąmones, tačiau - mano nuostabai - jis linktelėjo.
"Gal ir tavo tiesa..."
Daugiau nei vienas nieko nesakėm. Tyla kuri buvo tarp mūsų nebuvo nemaloni.
Dabar norėjau padėti galvą ant Harry peties ir tiesiog ten likti, bet negalėjau. Šis vaikinas ir taip jau nesupranta savęs. Nenoriu jo dar labiau klaidinti. Arba tu galėtum padėti... - išgirdau pasamonės balsą ir atsidusau.
Jaučiau kaip raustu, bet Harry nieko nesakiau. Sukišau rankas į džinsų kišenes. Dešinėj kišenėj užčiuopiau bilietą. Išsitraukiau jį ir apžiurėjau. Tiesiog paprastas popieriaus gabaliukas su skaičiais ant jo. Kiek problemų jis man pridarė...
Papurčiau galvą ir vėl įsidėjau bilietą atgal.
"Žiūrėk" Harry man parodė į kažką prie ežero ir aš pažvelgiau ten. Iš pradžių nieko nemačiau, tačiau netrukus pamačiau porelę. Jie bučiavosi ant kranto.
"Žinai, man atrodo reikia juos sustabdyti nes kitaip žiūrėsim gyvą porno" sumurmėjau ir Harry sukikeno.
"Aš nieko prieš" garbanius atsirėmė į mašiną ir aš pažiūrėjau į jį ar tu rimtai? žvilgsniu. Harry pavartė akis ir atsistojęs paėmė akmenuką.
"Ma taikytis į merginą ar į vaikiną?" Harry išmetė akmenuką į orą ir sugavo.
"Harry, nemanau, kad... " man nespėjus sureguot Harry užsimojo ir metė akmenuką. Pasigirdo 'auč' ir vaikinas atsitraukė nuo merginos.
"Kas per?" jis pažvelgė į mūsų pusę, bet buvo taip tamsu, kad vargu ar jis galėjo kažką įžiūrėti. Prikandau lūpą, kad nesijuokčiau.
"Tik ne prie manęs!" suriko Harry ir mergina susigūžė. Harry kalbėjo žemesniu balsu ir darydamas pauzės tarp žodžių, kas skambėjo gana kraupiai.
Vaikinas žiūrėjo musu pusėn. Kurį laiką buvo tyla. Tada vaikinas vėl pasisuko merginos pusėn ir pradėjo ją bučiuoti.
"Sakiau gi, kad ne prie manęs!" Harry metė dar vieną akmenį jų pusėn. Harry susidėjo rankas ant klubų.
"Argi taip gražu?" jis pasakė aukštu balsu ir aš nesusilaikęs prunkštelėjau. Pažvelgiau ežero pusėn. Tie du vis dar buvo ten.
"Kol nepradėsiu šaudyti degančiom strelėm jie nedinks, ar ne?" Harry vėl atsisėdo ant žemės. Aš papurčiau galvą. Mačiau, kad merginai su vaikinu kiek nejauku. Jie abu buvo susispaudę ir aiškiai įsitempę. Turbūt bandė parodyti, kad mūsų nebijo, bet man tai kėlė juoką.
"Tai kas laimėjo žaidimą?" Harry sukryžiavo kojas. Aš nuleidau galvą.
"Tu" atsidusau.
"Aš, nebent...  Tu nori man atsakyti klausimą apie riešus tada abu būsim lygūs..."
"Ne" greitai tariau ir apsikabinau kelius rankomis. Kurį laiką tarp mūsų buvo tyla. Po kiek laiko Harry pasislinko arčiau manęs ir švelniai suėmė mano rankas ir patraukė jas nuo kelių. Tada jis su ranka pastūmė mano kelius žemyn. Harry vėl rankomis suėmė mano delnus ir juos pasukęs apžiūrėjo mano riešus.
"Kas tau tai padarė?" jo balsas buvo tylus. Prikandau lūpą ir papurčiau galvą.
"Loui... " jis pasislinko dar arčiau manęs. Pažvelgiau jam į akis. Harry užsimerkė ir giliai įkvėpė. Atsimerkęs tiesiog stebėjo mano akis kol nykščiais švelniai glostė mano riešus.
"Aš galiu tau padėti. Jei tik pats to nori" Harry pasislinko dar arčiau mano pusėn. Pasislinkau toliau nuo jo nes žinau, kad jeigu jis priartės pakankamai... Aš jį pabučiuosiu.
Aš net nepastebėjau kaip vos per kelias dienas šio vaikino lūpos, kūnas, juokas, akys... Tapo viskas ko aš trokštu. Atrodo jis tarsi magiškais siūlais prisirišo mane prie savęs ir aš be jo net nebegaliu įkvėpti.
Kai pamačiau Harry parduotuvei jis mane patraukė. Patraukė buvimu kitokiu. Jis buvo arogantiškas ir siekiantis tikslo, kas mane jame žavėjo. Harry buvo... Kažkas.
Vis iš naujo ir iš naujo mąsčiau ką aš iš tikrųjų jaučiu, kai Harry rankos nuo mano riešų pradėjo kilti link mano galvos kol galiausiai jo abu delnai švelniai laikė mano veidą. Tarpo tarp mūsų beveik nebuvo todėl dėl mano greito kvėpavimo besikilnojanti krūtinė atsimušė į Harry. 
"Ei... Nurimk" vaikinas truputį pakreipė galvą ir šyptelėjo. Mačiau, kad šypsena buvo netikra ir jis irgi nervinasi. Jo veidas palinko dar arčiau manojo.
"Ar... Ar galiu tave pabučiuoti?" Harry paklausė klausimo, kurio tikrai nesitikėjau. Aš apsilaižiau lūpas.
"Tu... Tu po to gailėsiesi. Juk pats sakei, kad nenori to jausti ką jauti... " mano akyse susikaupė ašaros kai Harry palinko dar arčiau manęs.
"Bet... Bet aš to noriu. Aš to taip beprotiškai noriu" jam kalbant mūsų lūpos vos vos lietėsi.
"Ne Harry" pabandžiau jį atitraukti nuo savęs, bet jis stipriau mane prispaudė prie mašinos.
"O jeigu aš prižadėsiu, kad to nesigailėsiu, kad nerėksiu ir nepyksiu ant tavęs?" Harry akys atrodė šiek tiek liūdnos, bet daugiausiai sutrikusios.
"Harry tu pats nežinai ko nori. Dabar tu nori mane pabučiuoti, o kitą minutę tu jau norėsi man trenkti. Pažįstu tave gana trumpai, bet galiu pasakyti, kad tavo nuotaikos keičiasi neįtikėtinai greitai... " net sugebėjau nusijuokti, o Harry tvirčiau suspaudė mano veidą tarp delnų.
"Taip ar ne. Tiesiog atsakyk" Harry užmerkė savo akis "galėsi kaltinti mane, kad tave priverčiau jei tai tau padės apsispręsti"
Nieko jam neatsakiau. Šitoj situacijoj buvau beprotiškai pasimetęs.
"Taip" galiausiai sumurmėjau ir pajutau kaip Harry lūpos pagaliau pilnai susigaudžia su mano. Jis net neleido man įkvėpti todėl gaudžiau orą per tas kelias sekundes kai jis atsitraukdavo nuo manęs. Jis palenkė galvą ir švelniai sukando mano lūpą. Pajaučiau kaip jį liežuvis atsiduria mano burnoje, bet nesipriešinau tam. Jaučiau, kad Harry kiek susikaustęs. Jo kūnas sudrebėjo tarsi jis būtų pradėjęs abejoti savo sprendimu. Švelniai apkabinau jį abiem rankom ir prisitraukiau prie savęs. Jo kūnas kiek atspalidavo. Garbanius galiausiai atsitraukė nuo manęs ir tiesiog susmuko mano glėbį paslėpdamas veidą mano kakle.
"Kodėl tai padarei? " paklausiau.
"Nes... Nes aš to norėjau ir galbūt... Galbūt tu man patinki labiau nei draugas... " tarė jis ir tarp mūsų stojo tyla.
"Tai mano statusas toks pat kaip Niall?" paklausiau ir Harry tyliai nusijuokė.
"Niall yra mano geriausias draugas, Loui. O tu... Tu... Net nežinau" jis nutilo ir pasimuistė.
"Ar galiesi, kad mane pabučiavai?" sumurmėjau.
"Ne. Tai buvo geriausias sprendimas mano gyvenime"