Loterijos Bilietas / Larry / Sustabdyta

•7•

Tiesiog gulėjau taip nejudėdamas ir vis dar užsidengęs veidą delnais. Man dar niekada nebuvo taip gėda. Jaučiau, kad skruostai tiesiog dega.
"Kelkis" išgirdau Harry balsą. Net nepasijudinau.
"Aš Louis suknistas Tomlinson, kuris viską visada sugadina" sumurmėjau.
"Nu kelkis. Mums reikia važiuoti" pajaučiau nestiprų spyrį į šonkaulius.
"Ramiau" tariau atsikeldamas ir vis dar žiūrėdamas į grindis. Greitai paėmiau savo kuprinę ir striukę. Savo raktą palikau ant stalo, o pats greitai išsinešdinau. Rankoje vis dar laikiau Harry mašinos raktus.
"Jau išvažiuojate? " išgirdau merginos balsą ir pasisukau į ją. Ji kalbėjo su akivaizdžia pašaipa.
"Žinai, galėtum padėkot, kad išgelbėjau tave, nuo dar vieno nuotykio, kuris tau niekuo nepadėtų gyvenime" priėjau prie stalo. Ji kilstelėjo antakį.
"Ane? O man atrodo, kad tu jam tiesiog pavydi... " ji ranka perbraukė man per krūtinę. Aš jai nieko neatsakiau. Ji pradėjo lenktis ir užmerkė akis. Pakėliau vieną ranką ir priglaudžiau prie jos raktikaulio. Ji prikando lūpą.
"Ką čia dabar darai? " ji paklausė kai užsegiau jos marškinių sagas.
"Tu graži mergina, kuri gali susirasti vaikiną, kuris tave tikrai mylės ir saugos" pasilenkiau ir timptelėjau jos sijoną žemyn "vienos nakties nuotykiai yra beprasmis dalykas. Turi gražią šypseną, bet naudojiesi ja ne tam kam reikia" padaviau jai jos švarkelį, kuris kabėjo ant kėdės.
"Ekspertas atsirado... " ji sumurmėjo.
"Tiesiog pagalvok apie tai" tariau išeidamas. Lauke lijo. Nuostabu. Kažkaip per lietų man pavyko surasti Harry mašiną. Man einant prie jos pajutau, kad kažkas timpteli mane už riešo. Atsisukau į tą žmogų. Mano žvilgsnis sustingo kai pamačiau Jacob.
"Kur gi tu eini, meile?" Jacob viena ranka perbraukė man per žandą, kas privertė mane norėti vemti. Jis laikė skėtį, todėl ant mūsų nelijo lietus, nors visai norėjau, kad lytų. Tada bent jau nereikėtų matyti to bjaurybės veido.
"Atstok" suuzgiau.
"Šhhh..." Jacob nykščiu perbraukė per mano apatinę lūpą. Jaučiau, kaip mano kūnas pradeda drebėti. Jis pasilenkė ir pabučiavo man į skruostą.
"Dink! " surikau ir gana stipriai pastūmiau jį. Greitai nubėgau iki Harry mašinos ir ją atrakinęs, įsėdau. Užrakinau mašiną iš vidaus ir supratau, kad drebu. Nuo šalčio ir baimės.
Ranka greitai nusivaliau skruostą. Pratryniau kelis kartus. Nekenčiau jo. Jis sugadino mano gyvenimą.
Žvelgiau į savo rankas. Jos nepaliaujamai drebėjo. Tada prisiminiau 'bibliją'. Atidariau spintelę prieš save ir išsitraukiau tekilos butelį. Negalvodamas užsiverčiau didelį gurkšnį. Iš kart pradėjo suktis galva. Gurkštelėjau dar kelis kartus. Pamažu visas vaizdas pradėjo plaukti.
Išgirdau kažkieno barbenimą. Išsigandau, kad čia Jacob, bet pamatęs Harry lengviau atsipučiau. Pasilenkiau ir atrakinau jam duris.
"Kas per velnias, Loui? Iš kur tu gavai mano mašinos raktus? Pala... Tu girtas? " Harry norėjo paimti iš mano rankų butelį, bet aš jį patraukiau.
"Atsiknisk, Styles. Nupirksiu kitą" vėl užsiverčiau butelį. Harry norėjo atimti iš manęs butelį ir taip gavosi, kad aš apsipyliau tekila.
"Nu po velnių... " suzyziau ir man atrodė, kad Harry sukikeno.
"Nežvenk" suurzgiau ir vėl norėjau užsiversti butelį, bet paaiškėjo, kad butelys pas Harry rankose.
"Tu daugiau negausi. Kokio velnio gėrei? " jis pastatė butelį kažkur ir užkūrė mašiną.
"Norėjau užsimiršt" sumurmėjau ir nusukau galvą į langą.
"Tai kas? Nereikia dėl... "
"Neaiškink, gerai?! Ką noriu tą darau. Tu gal pavyzdžiui pasikruštum su kažkuo, o aš gersiu" skruostą priglaudžiau prie šalto stiklo ir užsimerkiau "beje, tau mama vakar skambino"
"Tu rimtai?" jis greitai išsitraukė telefoną ir suradęs reikiamą numerį paspaudė skambinti.
"Žiūrėk į kelią" sumurmėjau kai Harry vos nenuvažiavo nuo kelio. Jis nieko neatsakė.
"Mama, klausyk... " Harry pradėjo, bet aiškiai buvo nutrauktas jos šauksmo. Pradėjau juoktis kaip nesveikas.
"Mama... " Harry numykė.
"O taip Harry! Giliau! Ah... " surikau. Harry trumpam pažvelgė į mane žudančiu žvilgsniu. Pradėjau dar labiau juoktis. Harry įjungė garsiakalbį ir pastete telefoną į navigacijos vieta.
"Kad man visada atsilieptum, supratai? " išgirdau piktą jo mamos balsą.
"Taip" Harry suuzgė.
"Harry, man tiesiog buvo neramu. Gerai, ate. Gemma grįžo. Eisiu jos tardyti kur buvo visą naktį" ji padėjo ragelį, o Harry silpnai šyptelėjo.
"Kad man visada atsilieptum, supratai? " tariau ir papūčiau lūpas.
"Jėzus, tai gi tu dar čia" Harry trenkė sau per kaktą.
"Negi apie mane pamiršai?" sukryžiavau rankas po krūtine.
"Alchoholikas" sumurmėjo Harry, bet jo veide buvo šypsena.
"Alchoholikas nori miego" pasislinkau arčiau jo ir padėjau galvą ant jo peties.
"Louis, aš vairuoju" jis kilstelėjo vieną petį, kad patraukčiau galvą.
"Bet man patogu... " sumurmėjau. Atsitraukiau nuo jo. Norėjau palenkti galvą į priekį, bet neapskaičiavau ir trenkiau ją į saloną.
"Au... " pasitryniau kaktą. Išgirdau prunkštelėjimą. Atsisukau į Harry, kuris akivaizdžiai bandė laikyti šypseną.
"Tik pabandyk juoktis, pudeli... "
"Aš pudelis? Tada tu trolis" Harry trumpam žvilgtelėjo į mane.
"Ei... Aš įsižeidžiau..." paslėpiau galvą megztinyje.
"Ei, troli, lysk iš savo urvo" Harry nestipriai mane stumtelėjo.
"Pudelis"
"Trolis"
"Pudelis"
"Trolis"
"Kvailys sako trolis" greitai sumaliau ir Harry ištarus 'trolis' pradėjau juoktis.
"Pala... " Harry pagaliau suprato ką aš pasakiau.
"Negražu, Tomlinson, negražu" Harry patogiau atsisėdo sėdynėje.
"Šhh... " tariau ir pavėliau jo plaukus "Kaip švelnu" tariau ir pradėjau dar labiau velt Harry plaukus.
"Baik" Harry suurzgė, bet aš nesustojau "Loui... "
"Garbanėlė" sukikenau.
"Loui, tu girtas"
"Ane? Nepastebėjau" atlenkiau sėdynę ir patogiau įsitaisiau. Užmerkiau akis. Džiaugiuosi, kad Harry nekalba apie bučinį. Tiesiog reikia tai pamiršti. Jo lūpas, kurios tokios raudonos ir minkštos ir... Tomlinson, baik!
"Lou... " išgirdau kažkieno balsą ir pramerkiau akis, tačiau aplink mane, buvo vien tiktai tamsa.
"Kas čia? " paklausiau, bet niekas man neatsakė.
"Meile... " išgirdau Jacob balsą ir susigūžiau
"Negi pamiršai mane? " dabar aiškiai girdėjau ir Zayn balsą. Pradėjau muistytis, bet atrodo, kad mano kūnas man nepriklausė. Teiog buvau sustingęs.
"Atstokit! " surikau, bet išgirdau tik juoką.
"Mes visada būsim tavo gyvenimo dalis ir tu niekada nuo mūsų nepabėgsi!" jie kartu suriko, kas vertę mane drebėti.
"Louis... Louis... Ei, LOUIS!" išgirdau Harry balsą ir staigiai pramerkiau akis.
"Kodėl rėkei? " jis žiūrėjo į mane. Atsisėdau. Mašina stovėjo vietoje.
"Kur mes?"
"Dėl uragano sulėtėjo eismas per sieną. Dabar kamštis. Mano klausimas nesikeičia: kodėl rėkei? "
"Sapnavau košmarą" sumurmėjau ir pratryniau rankas į kelius. Pakėliau savo akis ir sutikau Harry žalias. Staiga man šovė beprotiška mintis.
"Harry... Galiu tave apkabinti? " paklausiau. Mačiau kaip Harry sutriko.
"Prašau? " tariau tyliai ir nestačiau pūkio akutes. Harry nervingai kramtė savo lūpą, tačiau netrukus ištiesė savo rankas. Greitai puoliau jam į glėbį ir panardinau galvą jo kaklo linkyje. Jaučiau, koks Harry įsitempęs. Šiek tiek stipriau jį spustelėjau. Žinojau, kad vis dar esu girtas ir, kad vėliau šito neprisiminisiu, todėl stengiausi įsiminti kiekvieną Harry raumenuką, jo kvapą. Dar niekada nesijaučiau taip gerai kažkieno glėbyje...