Loterijos Bilietas / Larry / Sustabdyta

•19•

"Ką?" Harry šūktelėjo ir salėje pasigirdo keli "ššš".

"Aš šešėlis" Niall pakartojo ir aš dar niekada taip nenorėjau jam trenkti kaip dabar.

"Kaip šešėlis tu labai panašus į Niall" silpnai pakėliau galvą ir dabar jau mačiau Harry batus, o šalia porą ryškiai raudonų aukštakulnių, kuriuos avėjusi mergina buvo prisipurškusi per daug dirbtinio įdegio.

"Nežinau kas tas Niall" pasigirdo blondino balsas.

"Tai nori pasakyti,kad aš kalbuosi su šešėliu?" girdėjau aiškią pašaipą Harry balse, o mergina šalia pradėjo neramiai trypčioti. Kovojau su noru tiesiog griebti jai už kojų, kad išsitiestų ir netrypčiotu taip lyg norėtų į tualetą.

"Ir... Kas čia?" greitai nuleidau galvą kai Harry pasisuko į mane.

"Čia... Ėėėė... neliesk jo" aiškiai šalia savęs jaučiau Harry ir, nors man jau trūko oru gulint veidu į grindis, nepasukau galvos.

"Ir kodėl gi aš turėčiau neliesti šito vaikino, kuris kažkodėl dėvi mano megztinį ir yra labai panašus į Loui?" Harry suėmė mane už pečių, šiek tiek pakėlė, bet staiga paleido ir mano veidas trenkėsi į grindis. Ne tiek kiek skaudėjo kiek išsigandau.

"Sakiau neliesk" išgirdau Niall balsą jau arčiau.

"Kaip šešėlis tu labai stiprus" iš Harry balso sprendžiau, kad Harry gulėjo ant grindų.

"Ačiū, vaidenimasis yra sunkus sportas" blondinas atsikvepė, o aš nusprendžiau baigti šitą spektaklį, todėl pasirėmiau ant rankų ir pradėjau pamažu keltis, bet tuoj buvau prispaustas prie žemės.

"Niall..." suurzgiau. Vaikinas patapšnojo man per galvą, o aš pavarčiau akis.

"Taigi, kodėl man negalima jo liesti?" labai norėjau, kad nors dabar Niall pasakytų kažką protingo, todėl pakėliau akis ir stebėjau Harry, kuris sedėjo ant kedės, galvą pasidėjes ant rankų, laukdamas Niall atsakymo.

"Nes...Čia benamis, kuris serga ebola" blondinas per daug linksmai tarė, o aš garsiai sudejavau (jokių nešvankių minčių) ir vėl padėjau galvą ant žemės. Iš pradžių šešėlis, o dabar benamis sergantis ebola. Kas toliau?

"Tai kodėl tu jį lietei? Tu irgi seri? Loui, kelkis" Harry apvertė mane ant nugaros ir ištiesė ranką. Priėmiau jo pagalbą ir atsistojau. Vengiau bruneto žvilgnio todėl apžvelgiau salę. Ant laiptų sedėjo Harry pora ir apžiūrinėjo savo nagus.

"Gal kuris nors norite pasiaiškinti?" Harry stengėsi kalbėti piktai, bet galėjau pasakyti, kad šypsojosi.

"Mes atėjome pažiūrėti filmo" Niall atsakė lyg niekur nieko.

"Tai protingiausia ką išgirdau iš tavęs šį vakarą" sumurmėjau ir pradėjau eiti prie laiptų. Salė buvo tuščia nors filmas dar tik įpusėjęs.

"Kur tu eini?" Harry ir Niall tarė kartu, o aš tik gūžtelėjau pečiais. Rakto nuo motelio neturėjau ir net neįsivaizdavau kur mes esame.

"Ištikrųjų net nežinau kodėl sutikau su tavimi eiti" pasisukau į Niall "ką tu bandai įrodyti man ar sau. Gal jūs su Harry susilažinote ar ką?" trumpai nusijuokiau.

"Ar jūs greitai? Nes aš tai alkana..." išgirdau Harry poros balsą ir atsidusau.

"Eik" pirmą kartą per šį vakarą pažvelgiau Harry į akis "tavęs laukia" Atsisėdau į sėdynę ir paėmiau kažkieno paliktus papkornus. Trumpam užsimerkiau, bet netrukus pajaučiau kaip kažkas atsisėda šalia.

"Niall, atstok. Ir nusiimk tą šaliką, tau netinka" tariau.

"Ei aš girdėjau!" pasigirdo blondino balsas tik kažkur iš salės priekio, o ne šalia. Atmerkiau akis ir pamačiau kaip Niall temia tą merginą iš salės tik lūpomis pasakydamas 'tu man skolingas'. Pavarčiau akis ir pasisukau į žmogų šalia. Harry šyptelėjo, bet į mane neatsisuko. Tik dabar galėjau gerai į jį įsižiūrėti. Vaikino plaukai buvo palaidi, o žalios akys ryškiai žybėjo nuo ekrano skleidžiamos šviesos. Jis devėjo juodus aptemptus džinsus, kurie tik dar labiau paryškino jo plonas kojas, kaip ir marškiniai tobulai glundantys prie jo krūtinės.

"Patinka tai ką matai?" Harry pažvelgė į mane ir pasiėmė spragėsių. Jaučiau kaip parausta mano žandai todėl nusukau žvilgsnį į ekraną. Išgirdau kaip Harry sukikena kas privertė mane dar labiau susigėsti "Tai kokia tiesa, Loui?" brunetas susikėlė kojas ant priekinės sedynės ir perėmė iš manęs popkornus.

"Kaip suprasti?"

"Aš suprantu, kad Niall tiesiog nori man sugadinti gyvenimą, bet kodėl tu čia?" mačiau kaip jam linksma mane erzinti todėl tik pavarčiau akis.

"Harry, aš galėčiau meluoti, kad buvau katik atsikėlęs ir Niall mane tiesiog ištempė, bet tiesa yra tokia, kad tu man patinki ir tu žinai tai, todėl neapsimetinėk" žiūrėjau į ekraną, tačiau visiškai nesupratau, ką ten rodo "žiani ką?" aš atsistojau nuo kėdės " aš dar norėjau stengtis, na, kad tu mane bent jau pamėgtum ar ką, bet matau, kad neverta. Viskas prasidėjo nuo pinigų todėl jais ir baigsis. Ten kur yra pinigai, meilei nevieta..." praėjau pro jį kai jis jau žiojosi kažką sakyti, bet pertraukiau "atleisk, pamiršau, kad meile netiki" jaučiau kaip akyse kaupiasi ašaros "tačiau tau yra visai priimtina pabučiuoti žmogų, net kelis kartus, o po to dar pasakyti, kad tai geriausias sprendimas tavo gyvenime ir ..." giliai ikvėpiau ir pasitraukiau atgal kai Harry atsistojo ir norėjo prie manęs prieiti "ir... Tu negali tiesiog elgtis lyg nieko neįvyko. Nesuteik man vilties jeigu jos nėra!" dabar jau šaukiau. Brunetas prėjo arčiau ir uždėjo ranką ant peties, bet aš ją nusipurčiau "neliek manęs daugiau. Kalbėsime tik tada kai būtina, nenoriu, kad mane apkabintum, o svarbiausia... Nedrįsk. Manęs. Bučiuoti." aiškiai pabrėžiau kiekvieną žodį rodydamas į jį "ar supratai?" Harry kelias sekundes žiūrėjo į mane ir nieko nesakė kol galiausiai silpnai linktelėjo. Stebėjausi savimi dėl tokio protrūkio. Paprastai gerai valdau save.

"Louis..." išgirdau jo balsą kai leidausi laiptais.

"Kas?" suurzgiau nors ašaros jau laisvai tekėjo mano skruostais.

"Aš nenoriu tavęs prarasti..." Harry lėtai leidosi laiptais stebėdamas mano reakciją.

"Pirmą kartą po tėvų išdavystės aš kažko pasitikėjau, bet žinai ką? Tu mane išdavei. Lažinuosi, kad tau mano jausmai tik kvailas žaidimas. Žaidimas kol prastumsi laiką ir galėsi pasiimti pinigus, kad ištaškytum juos" atsidusau.

"Louis, tai netiesa..."

"Tai kodėl po kiekvieno mūsų bučionio, akcentuoju, jų buvo daugiau nei vienas, tu elgiesi taip lyg nieko nebūtų nutikę?"priėjau prie jo "Kodėl?"

"Nes bijau. Bijau žmonių, bijau jų nuomonės. Bijau, kad jeigu prisileisiu tave tu mane pažinsi, o aš neesu toks geras kaip atrodau..."

"Tu visiškas šiknius" tariau, o Harry pavartė akis.

"Aš..." Harry atsiduso ir perbraukė ranka per veidą "suteik man dar vieną šansą" brunetas sumėmė mano rankas, o buvau tarsi užhipnotizuotas. Vien jo prisilietimas kėlė manyje milžinišką norą norą jam atleisti, bet buvo sunku "jeigu nepavyks tai nepavyks"

"Šansą kam?"sumurmėjau.

"Šansą man tavęs daugiau neįskaudinti ir... Iš naujo tau prisipažinti apie savo jausmus" jo akys blizgėjo, o aš tiesiog stovėjau nežinodamas ką daryti "Prašau..." Harry nusileido laipteliu žemyn, kad būčiau maždaug jo ūgio. Brunetas vis dar laikė mano rankas.

"Louis..." Harry pažvelgė man į akis, o aš silpnai lintelėjau.

"Vienas šansas. Jai ir vėl elgsies kaip idiotas sulaužysiu visus kaulus su buldozeriu, kurį nusipirksiu" tariau ir Harry šyptelėjo ir sujungė mūsų lūpas trumpam bučiniui į kurį vos spėjau atsakyti.

"Ačiū" jis stipriai mane apkabino, o aš paslėpiau galvą jo krūtinėje.

"Žinai jeigu čia buvo pirmas pasimatymas tai jisai tragiškas" sumurmėjau, o Harry nusijuokė.

"Ką aš galiu pasakyti?" jis sumėmė mano veidą tarp delnų "ups?"