I Hate You Malik (Baigta)

10 Dalis

I Hate You Malik
10 Dalis
-Kodėl tu taip manęs nemėgsti? ,-paklausė Zayn.
-O kodėl tu nemėgsti manęs? ,-mama mane išmokė, jei nežinai kaip atsakyti į klausimą, atsakyk klausimu.
-Kas tau sakė, kad tavęs nemėgstu? ,-susiraukė.
-O kas sakė, kad mėgsti?
-Bri, aš laikiau tave drauge. Bet kaip nori... ,-jis greitai apsirengė. Pakilo nuo lovos, pradėjo eiti link durų.
-Palauk. ,-Zayn sustojo tarpduryje.
-Aš...Atsiprašau. Neišeik. Aš pirmąjį kartą įsivaizdavau ne su tokiu vaikinu kaip tu... ,-pripažinau. Jis atsisuko.
-Kokiu? Tokiu kuriam svarbu tik patvarkyt mergą ir ją mesti? ,-pakėlė antakį.
-Taip. Ne. Nežinau ar tu taip darai. ,-paraudau. Zayn atsiduso.
-Eik į dušą. Aš viską sutvarkysiu. Netgi pakeisiu patalyne, kad kraujo dėmė nesusigertų į čiužinį. ,- Priėjęs jis padavė man drabužius. Turbūt vis dar raustu, nuo tada kai jis pasakė "kraujo dėmė".
-Zayn, aš susitvarkysiu, pati. Tu palauk virtuvėje. ,-pasakiau. Stojausi eiti, bet iš skausmo keliai sulinko. Zayn pagavo mane.
-Nepyk, tikrai labai atsiprašau, ant galo visai pamiršau, kad tau tai pirmas kartas. Turbūt skaudės dar kelias savaites. Stenkis daug nevaikščioti. O dabar apsikabink mano kaklą. ,-padariau taip kaip jis liepė. Zayn pakėlė ir nunešė mane į dušą. Pastatė ir išėjo.
*Po pusvalandžio*
Nusausinau kūną.
Grįžusi į kambarį pamačiau, kad patalynė pakeista. Jis manęs nepaklausė.
Na bent jau patalyne dabar su meškiukais.
Šyptelėjau.
Drebančiomis kojomis nuėjau ieškoti Zayn. Jis svetainėje žiūrėjo televizorių. Prisėdau į kitą sofos galą. Tarp mūsų buvo nejauki tyla. Ją nutraukė grįžę tėvai. Tėtis pabučiavo man į skruostą.
-Ką nuveikėt? ,-linksmai paklausė.
-Žiūrėjome filmą. Po to ėjau atsigerti, nepastebėjau balutės, paslydau ant jos. Velniškai skauda. Galvojau perplyšiu per pus. Atrodau lyk kliša. Bet yra ir pliusų, padarau špagatą ,-nusijuokiau.
-Ir kodėl aš nenustebau? ,-paklausė tėtis.
-Todėl nes mane myli?
-Nes kai Zayn šalia, tu tampi labai neatidi. ,- nusijuokė ir išėjo. Pažvelgiau į Zayn, jis kaip visada buvo išsišiepęs..
-Aš einu pas juo. ,-pirštu parodžiau į virtuvę. Sunkiai atsistojau.
-Ar aš tau nesakiau, kad be reikalo nevaikščiotum? Per tave negalėsim kartoti visą mėnesį. ,-Zayn papurtė galvą.
-Kas tau sakė, kad mes kartosim? ,-susiraukiau.
-O kas sakė, kad nekartosim? ,-pakėlė antakį.
-Nesusireikšmink Zayn, nesusireikšmink. ,-sumurmėjau. Nuėjau pas tėvus.
-Ką veikiat? ,-linksmai paklausiau.
-Planuojam rytojų. Kadangi mums atostogos, poniai Malik taip pat. Nenorime sėdėti namuose. Tai dabar pat važiuosim slidinėti! ,-paaiškino mama.
-O kaip aš?...
-Nepyk mieloji tau į mokyklą. Bet Zayn namuose bus taip pat. Nerenk vakarėlių ir nenugriauk namų. Vėliausiai grįšim penktadienį. ,- vėl liksiu viena.
-Tiesiog palikit, man pinigų. ,-piktai pasakiau. Apsisukusi nuėjau į savo kambarį ir užtrenkiau duris. Atsiguliau į lovą.
-Ir vėl aš sėdėsiu viena namuose. Per dar vienas atostogas liksiu namuose. ,-vis murmėjau. Zayn įėjo į kambarį.
-Einu padėti mamai ruoštis. Susitiksim vėliau. ,-greit atsisveikino ir išėjo...

*Sekmadienį* (viskas vyko penktadienį)

Užsiaviau sportinius batus. Vaistai nuo skausmo jau suveikė... Plaukus susirišau į kuoduką. Negaliu klausytis kaip Zayn vedžiojasi vis kitas merginas. Pasiėmiau telefoną ir ausines. Išėjau iš namų.
Už keletos minučių jau buvau sporto klube. Tiesiu taikiniu nuėjau prie bėgimo takelio. Nusistačiau greitį ant 10. Bėgau klausydama muzikos kol kažkas pastukseno į petį. Nusiėmiau ausines.
-Mokytojau. ,-nustebau.
-Vadink mane Louis, jau senai bėgi. Gal einam užkąsti? ,-maloniai paklausė.
-Žinoma.
*Kavinėje*
Su Louis linksmai leidome laiką. Šypsena vis nepaliko mano veido. Bet ji dingo kai sutikau Zayn žvilgsnį...

Štai! Tikiuosi patiko :)