I Hate You Malik (Baigta)

5 Dalis

Do I Realy Hate You Malik?
5 Dalis
Maniau mano širdis sustos. Norėjau kažką pasakyti, bet nepajėgiau. Buvau ir laiminga ir nusivylusi. Norėjosi ir verkti ir juoktis vienu metu. Todėl tik žiūrėjau į jo šokoladines akis. Sukaupiau jėgas.
-Nenoriu pavėluoti. ,-apsisukau ir greitu žingsniu. Girdėjau, kad Zayn seka iš paskos. Po kiek laiko pasiekėme ligoninę. Liftu pakilome į trečia aukštą.
-Sveikas Zayn. Labas Bri. ,-pasisveikino slaugytojos.
-Sveikos damos. ,-mandagiai pasisveikino Zayn. Jos pradėjo kikenti ir raudonuoti. Pavarčiau akis. Pasiekėme daktaro kabinetą. Pasibeldžiau.
-Tu mergišiau lieki čia. ,-paliepiau. Zayn susiraukė. Prieš nosį uždariau duris.
-Sveiki. ,-mandagiai pasisveikinau. Vis dar negaliu priprasti, kad jis toks jaunas...Ir..Karštas.
-Sveika Bri. Prisėsk. ,- parodė į kėdę. Prisėdau.
-Nusirenk. ,-paliepė. Nusimoviau švarkelį ir maikutę likau po liemenėle. Daktaras pradėjo klausytis mano širdies. Buvome keistoje pozicijoje kai įėjo seselė. Jis sakė nori išbandyti kažką naujo. Todėl viena ranka padėjo man ant peties o jo veidas buvo prie pat mano kaklo. Seselė nekreipė dėmesio, o štai Zayn...
Jo akys išsiplėtė ir patamsėjo. Iš čia buvo matyti, kad jo kūnas įsitempė. Be garso pasakiau:
-Net nebandyk. ,-jis jau stojosi, bet pažiūrėjai į jį žudančiu žvilgsniu ir jis atsisėdo.
-Viskas gerai. Dabar eik. Priduok kraują ir persišviesk visą kūną ,-po kiek laiko pasakė. Apsirengiau.
-Bri palauk. ,-sustabdė mane daktaras kai jau buvau atidariusi kabineto duris.
-Štai mano numeris. Tavąjį aš turiu. ,- mirktelėjo.
-Ačiū. ,-linksmai pasakiau. Nors neurėjau nei žalio supratimo kas čia ką tik buvo.
-Kaip visad dabar į pirmą aukštą. ,-atsisukau į Zayn. Jis atrodė įsiutęs.
-Štai mano numeris tavąjį aš jau turiu. ,-nusivaipė. Kažkas pavydi...
-Gali sėdėti čia. ,-sumurmėjau. Nuėjau į liftą. Kai jis buvo jau beveik užsidaręs Zayn įkišo ranką. Nusileidome į pirmąjį aukštą.
-Einu su tavimi. ,-Zay suėmė mane už rankos ir kartu įėjo į kabinetą. Seselė nepatenkinta pažiūrėjo...
Galiausiai viską atlikau. Su Zayn įlipome į liftą.
-Sveika Bri. ,-maloniai nusišypsojo mano daktaras.
-Mes ir vėl susitiko. ,-nusijuokiau. Jis priėjo arčiau. Pastūmė šiek tiek toliau nuo Zayn. Atsistojo už manęs. Pajaučiau jo kvėpavimą sau ant kaklo. Man pašiurpo oda.
-Tas vaikis taip pavydi. Bet žinai aš jį suprantu. ,-tyliai sušnabždėjo. Ant mano kaklo paliko šlapia bučinį. Visai pasimečiau. Sustingau. Kas čia po velnių vyksta?! Nesakau, kad buvo nemalonu, bet...
-Pasitrauk nuo jos. ,-suurzgė Zayn.
-Ji nėra tavo. ,-atšovė daktaras. Stovėjau sustingusi ir paraudusi. Atsidarė durys ir visi išėjome.
-Paskambinsiu tau. ,-mirktelėjo jis. KAS ČIA PO VELNIŲ VYKSTA? Aš nieko nesuprantu...
-Ar tai ta priežastis, dėl kurios nenorėjai, kad neeičiau?
-Aš... ,-nežinau kaip jam tai paaiškinti.
-Sudie. ,-Zayn atsiduso ir nuėjo. Šūdas...
-Zayn! ,-išbėgau paskui jį. Sugriebiau už rankos.
-Ir iš vis jis tau ne per senas? ,-atsisukęs paklausė.
-Na nežinau...Bet dabar išklausysi manęs! ,-mano balsas skambėjo griežtai bei valdingai.
-Aš nežinau kodėl daktaras paliko šia žymę ant kaklo. Nežinau kodėl iš vis jis lindo prie manęs. Bet žinau vieną. Jis man nepatinka ir visa tai daugiau niekada nepasikartos! ,-bandžiau jį įtikti, o gal save... Stojo tyla.
-Bet kai jis tau kažką pakuždėjo tu išraudai ir tavo oda pašiurpo. ,-nutraukė ilgą tylą Zayn.
-Tu teisus. Bet kai TU palieti mane mano pilve skraido drugeliai. Kai TU šalia mano širdis plaka greičiau. Kai TU žiūri į mane pasijaučiu nejaukiai, tarsi TU viską apie mane žinotum. Kai TU parsivedi kekšę, mano širdis dūžta į begale šukių. Tik apie TAVE galvodama nejučiomis nusišypsau. Kai mėginu TAVE išplėšti iš savo širdies TU pasirodai pas mane ir mano pastangos nueina veltui. Kai TAVE sapnuoju nenori pabusti. Žinai kodėl nenoriu pabusti? ,-mano akys sudrėko.
-Kodėl?
-Todėl, kad MES ten kartu! Mes džiaugiamės vienas kitu kaip Zoe ir Harry. O svarbiausia mums niekas netrukdo...M-m... ,-užsikirtau. Nusivaliau skruostu besiritančia ašara, bet jos vieta užėmė kita.
-Mums niekas netrukdo mylėti vienas kito. ,-aš tai pasakiau...Aš garsiai pasakiau jam apie savo jausmus. Zayn atrodė labai rimtas ir susimastęs.
-O kas mums trukdo? ,-galiausiai paklausė pakeldamas akis į mane.
-Mes. Mes patys sau trukdom. ,- atsisėdau ant suoliuko. Užsimerkiau. Prikandau lūpą stengdamasi nepravirkti. Pajaučiau kažkieno lūpas ant savųjų. Šių lūpų neįmanoma neatpažinti. Jos putlios, minkštos ir be galo švelnios vienos tokios pasaulyje.
Mūsų lūpos judėjo vienu ritmu. Liežuviai pešėsi tarp pus savyje. Uždusę atsitraukėme. Zayn priklaupė ant vieno kelio.
-Matant visiems šiems medžiams klausiu. Ar būsi mano mergina Bri?