Taviją tėvai išsiunčia į vienuolyna, taip jos atsikratydami. Nors čia ją globoja gera vienuolyno vyresnioji, būsimoji vienuolė supranta, kad neturi pašaukimo būti vienuole, ir kad jos kitokia prigimtis. Ji pabėga iš vienuolyno, tačiau ir namie daros...
¡Ay! Esta imagen no sigue nuestras pautas de contenido. Para continuar la publicación, intente quitarla o subir otra.
Sedėjau su Ana jos kambaryje ir vartėmė kosmetikos žurnalus. Man puikiai sekdavosi su makiažu, todėl tekdavo padažyti Aną ir Amandą, kai jos norėdavo kur nors išsmukti.
-Ana?-atsidusau ir ji atsisukusi klaisiamai pakėlė antakį.-Ką man daryti su Mr.Tomlinson?
-O kas su juo blogai?
-Jis vis atsiranda prie manęs, kai nenoriu jo sutikti. Be to, jis vis bando nuimti mano skarą, kuri dengia mano veidą,-paaiškinau kas mane neramina.
-Hm kaip jis nenorės jos nuimti, jei tu atrodai tokia paslaptinga ir vilioji taip jį padaryti? Be to Niall papasakojo jam, kad matė tavo angelišką veidą ir dar labiau sužadino jo smalsumą nuplėšti tą skarą,-šyptelėjo ji.
-Jis pasakė ką!?-išsižiojau.-Tai sušiktai blogai.
Panardinau rankas savo išsitaršiuose plaukuose. Kodėl man taip nesiska? Ir jei Mr.Tomlinson ją nuims Kley mane nudės...
-Tami, juk viskas nėra taip jau ir blogai,-guodė mane apsikabinusi Ana.-Jei jis tave pamils tu galėsi neždintis iš čia. Juk žinau, kad to nori nors ir stiengiesi tapti viena iš mūsų.
Tai būtų gerai, bet aš gyva iš čia neišeičiau. Be to tai neįmanoma, toks kaip jis neįsižiūrės vienuolės. Iš tiesų tai tikrai nenoriu čia būti, bet kas liepta tą ir darau. Kad ir išeičiau iš čia, kur dėčiaus? Namų neturiu, o tuo labiau pinigų, tad liksiu čia iki mirties.
Mano apmąstymus nutraukė beldimas į duris. Greitai apsijuosiau veidą skraiste ir sukandusi lūpą pažvelgiau į šviesiaplaukę.
-Užeikit!-sušuko Ana ir nusišypsojo, kai pro duris įžengė Niall.
Nudelbiau akis į lovos apklotą. Nors ir ir kaip nuodėminga yra galvoti apie Niall ir Aną, bet džiaugiuosi, kad ji liminga. Gera žinoti, kad mano draugė išsineždins iš čia, nes ji taip pat čia ne savo noru, ir tai tik žino aš ir Amanda.
-Sveika, Tavija,-prabilo Niall priversdamas mane pakelti akis.
-Labas,-tariau.-Aš jau eisiu, nenoriu jums trukdyti.
-Tu mums netrukdysi,-atsikirto Ana.-Gali pasilikti.
-Gal kitą kartą,-atsidusau pakildama nuo lovos.-Iki.
-Viso Tavi,-nusišypsojo blondinas praleisdamas mane pro duris.
Buvo kiek keista girdėti, kaip kiti trumpina mano vardą, bet tai privertė mane šyptelėti.
#Po savaitės
Per šį laiko tarpą stengiausi vengti Mr.Tomlinson ir galiu pripažinti man tai pukiai sekėsi. Bet visada nutinka to ko aš nenoriu, nes rytoj vienuolyno direktorė rengia bendrą vakarienę, kurioje dalyvaus daug nepažįstomų žmonių. Deja, bet ten dalyvauti turėsime visi. Kiek girdėjau po vakarienės vyks lyg ir šokiai, per kuriuos atšvesime mūsų sėkmę, kurios kaltininkas yra ne kas kitas, o Mr.Tomlinson.
Beldimas į mano duris nutraukė mano mintis. Kas galėtų pas mane ateiti, jei kiek žinau Ana ir Niall yra mieste? Keista, kad direktorė juos išleido. Turbūt mano, kad Niall yra tikras angelas su savo mėlynomis, kerinčiomis akimis.
-Užeikit,-tariau apsigaubusi veidą skara.-Kley-y?
Sutrikau. Ką ji po velnių čia veikia? Juk aš nebendrauju su Mr.Tomlinson.
-Atėjau tavęs perspėti,-išsišiepė ji.
-Aš nesiartinu prie jo,-greit išbėriau ir ji tik nusikvatojo.
-Žinau, meilute. Bet rytoj per šventę tu turėsi vilkėti skarą ir net nebendrauti su visais. Juk čia aš geriausia ir gražiausia, bet jei man sutrukdysi aš tave sunaikinsiu!
Ji lėtai priėjo prie manęs ir tėškė antausį. Sukandusi virpančią lūpą ir nunarinusi galvą, paėjau žingsnį atgal.
-Nekenčiu tavęs ir tavo dailiojo veidelio,-sušnypštė ji.-Tai turėjo atitekti man!
Jos pirštai apsivijo mano kaklą ir ėmė stipriai jį gniaužti. Muistydamasi bandžiau nustumti ją nuo savęs, bet Kley nepasidavė. Jos veidas buvo raudonas ir perkreiptas iš pykčio, o aš beviltiškai stengiausi įkvėpti oro. Staiga jos pirštai atsileido ir aš sukniubau prie jos kojų.
-Tikiuosi pasimokysi, nes kitą kartą nepasigailėsiu,-išspjovė ji ir pasišalino iš manojo kambario.
Giliai kvėpuodama užsidengiau rankomis veidą ir sukūkčiojau į delnus. Nekenčiu tavęs Mr.Timlinson! Per tave griūva mano gyvenimas!
