Taviją tėvai išsiunčia į vienuolyna, taip jos atsikratydami. Nors čia ją globoja gera vienuolyno vyresnioji, būsimoji vienuolė supranta, kad neturi pašaukimo būti vienuole, ir kad jos kitokia prigimtis. Ji pabėga iš vienuolyno, tačiau ir namie daros...
Ups! Gambar ini tidak mengikuti Pedoman Konten kami. Untuk melanjutkan publikasi, hapuslah gambar ini atau unggah gambar lain.
Tavijos pov*
-Norėčiau, jog mane vadintum Louis,-prieš išeinant iš vonios tarė jis. Į jį taip kreiptis bus keista, bet vien tik jo vardo tarimas priverčia užvirti kraują.
Nusiplovusi nuo kūno putas, nusisluoščiau jį rankšluoščiu ir apsivilkau čią esantį chalatą. Trigdė tai, kad po juo esu nuogut nuogutėlė ir dar tai, jog turėsiu tokia pasirodyti Louis akivaizdoje. Nors jis jau matė mane nuogą vonioje, bet putos kaip ir viską uždengė, tad tai kaip ir nesiskaito.
Giliai įkvėpusi išėjau iš vonios kambario. Jo čia nebuvo, todėl net nepagalvodama nuėjau jo ieškoti. Louis sedėjo mažoje svetainėje ant sofos ir į lagaminėlį dėjo dokumentus ir įvairius aplankus.
-Kažkur išsiruošei?-sunerimau, nes tikrai nenoriu pasilikti viena šitame viešbutyje.
-Taip, turiu vykti į vieną įmonę, dėl bendradarbiavimo,-atsistojo jis pasitvarkydamas savo kostiumą.
-Ar galiu vykti kartu?-žodžiai patys išsprūdo iš mano burnos ir dar pridūriau.-Nenoriu tau būti našta, tad...
-Jei pasiruoši per 10 minučių, tada taip,-nukirto mane jis ir aš greitai linktelėjusi nuskuodžiau į kambarį persiregti.
Ką rengtis? Tai svarbus jo susitarimas ir aš nenoriu sugadinti to, savo kvailu pasirodymu ar prastais drabužiais. Ilgai nedelsdama apsivilkau pilką ilgarankovę suknelę su kalnieriumi. Apsiaviau juodus aukštakulnius ir surišusi savo plaukus, pagriebiau rankinę ir išdygau koridoriuje.
-Sutaupei man 3 minutes,-nusijuokė jis.-Mūsų apačioje laukia automobilis, tad paskubėkime.
Nusileidome liftu į vestibiulį ir pasisveikindami su praeinančiais žmonėmis pagaliau pasiekėme automobilį. Mums dureles atidarė jaunas vaikinas, prieš tai paduodamas raktelius Louis. Iš ties dauguma rudaplaukį pažinojo ir aš manau, jog jis labai svarbus, bei gerbiamas žmogus.
Vingiavome pilnomis gatvėmis mašinų, kartais užstrikdami menkose spūstyse. Džiugu buvo tai, jog mes nepavėlavome ir buvome greitai priimti į vyresnio, nei Louis amžiaus vyro kabinetą. Kaip supratau jis valdo šią kompaniją ir juodaplaukiui tai buvo svarbus sandoris. Šis reikalas gali paveikti teigiamai jo kontorą.
-Sveki, prisėskite,-pakildamas nuo kedės tarė jis ir paspaudė Louis ranką. Aš gavau tik nežymų linktelėjimą, dėl kurio pasijaučiau kaip šuniui penkta koja.
Įsitaisiusi patogioje kėdėje nužvelgiau to nepagarbaus vyriškio kabinetą. Jame dominavo pilka, bei ruda spalvos, kurios nuteikė mane neigiamai. Man čia būti nepatiko, nes tas vyriškis tikrai buvo mane nežiūrėjas ir ne sykį. Nusipurčiusi šleikštulio bangą po stalu suėmiau Louis delną ir padrąsindama jį spustelėjau. Nors jo veidas ir buvo rimtas, šaltas ir dvelkė galia, bei ryžtu, žinojau, kad jis giliai viduje jaudinasi. Nieko nėra geriau už žinojimą, jog yra žmonių kurie tave palaiko.
Jų pogalbis buvo labai įtemptas, todėl stangiausi atpalaiduoti Louis masažuodama, bei spausdama jo delną. Mačiau, kad tai jam padeda, dėl to ir pati pasijaučiau geriau.
Baigus jiems pokalbį ir sutarus, kada galės atvykti į Louis darbo vietą, supratau, jog viskas pavyko. Mums atsisveikinus ir nusileidus liftu žemyn, rudaplaukis mane stipriai apkabino ir pabučiavo prie visų mus matančių žmonių. Galiu prisiekti, kad netoli mūsų sužybsėjo fotoaparato blykstė.
-Aš toks laimingas, Tavi,-apsuko ratu mane jis, o aš nepaliaujamai kikenau į jo kaklą. Mes buvome be galo laimingi.-Tai pati geriausia kompanija, o tavo palaikymas ir mano įdėjos įtikino jį, kad investuos į mano planus. Tu tikras talismanas.
-Aš taip pat laiminga, kad prie to dalele prisidėjau ir aš,-nusišypsojau eidama paskui jį link stovinčio automobilio. Kaip gera, kai tu priverti žmones pasijausti dar nuostabiau.
-Dažniau turėsi su manimi kur nors išvykti,-šyptelėjo ir užvedęs variklį pažvelgė į mano rudas akis, kurios tiesiog spindėjo iš didžiulio jaudulio.-Dabar važiuokime pavalgyti pietų ir pasistiprinti prieš važiuojant į karuseles. Bus nuostabu.
-Taip,-"nes ten būsi tu" ištariau mintyse.
Ir visą stebuklingą vakarą, kurį praleidome kartu, Louis nepaleido mano gležnos rankos. Dar niekada nesijaučiau kažkam tokia svarbi.
♡ Dalis yra kiek trumpa, bet žinau, kad bent pradžiuginsiu nauja dalimi ;) Gero skaitymo ♡
