Taviją tėvai išsiunčia į vienuolyna, taip jos atsikratydami. Nors čia ją globoja gera vienuolyno vyresnioji, būsimoji vienuolė supranta, kad neturi pašaukimo būti vienuole, ir kad jos kitokia prigimtis. Ji pabėga iš vienuolyno, tačiau ir namie daros...
Ups! Ten obraz nie jest zgodny z naszymi wytycznymi. Aby kontynuować, spróbuj go usunąć lub użyć innego.
Naktį pažadino telefonas. Sudejavusi prispaudžiau skruostą prie nuogos Louis krūtinės, norėdama tęsti tą palaimingą būseną, tikėdamasi, kad triukšmas dings, ir galėsiu toliau miegoti.
Tačiau pro miegus neaiškiai suvokiau, kad Louis tiesa ranką pakelti ragelį. Girdėjau dūdenant jo balsą, kai atsiliepė. Tada jis staigiai atsisėdo, išsivaduodamas iš mano glėbio.
-Kas per velniava?-girdėjau sakant. Miegai išsilakstė, tad apsiverčiau ant nugaros.-Dieve mano! Tanya?..
Kurį laiką buvo visai tylu, Louis klausėsi tylumos balso. Tada žvilgsnis susitingo ties manimi ir apsiniaukė.
-Taip, aš ne vienas,-skubiai atsakė ir klausėsi toliau.-Dabar?..-vėl pažvelgė į mane ir nusigręžė.-Gerai. Duok man pusvalandį.-Padėjo ragelį ir pasisuko į mane.-Turiu išeiti. Kažkas atsitiko.
Taip, ir jos vardas yra Tanya.
-Nesijaudink, suprantu. Visiškai.
Jo veidas tapo rūstus.
-Neprašau, kad suprastum.
Tai skaudino. Bloškiau į šalį patalynę.
-Tau nebūtina išeiti iš mano kambario. Nejaugi jis mano, kad lauksiu, kol jis sulakstys pas kitą moterį ir grįš atgal pas mane į lovą?
-Nenoriu likti. Einu į savo kambarį.
Greitai pakilau nuo lovos ir pasitaisiusi marškinėlius nušlepsėjau prie durų.
-Tikiuosi pasilinksminsi,-trenkiau durimis ir užsirakinau savąsias.
Susirangiau ant šaltos lovos ir pažvelgiau pro langą. Nėriniuotos užuolaidos pleveno nuo švelnaus vakarinio brizo. Jos vos dengė didžiulį atvirą langą. Jaučiausi panašiai kaip tos užuolaidos. Lyg atidengtų dalį savęs, atsiskleisdama jam, bet vis dėl to likau tik antras variantas...
Visą naktį nesudėjau bluosto ir iš ryto jaučiausi išsekusi. Nei dušas, nei pusryčiai - spurga ir puodelis kavos - nepadėjo pasijusti bent šiek tiek geriau.
Jeigu nejausčiau Louis stiprių jausmų... Būtų kur kas lengviau ištverti skausmą, kuris kaustė mano širdį. Nesuprantu kas galėjo nutikti tokio svarbaus, kad jis išlėkė pas tą raganą, tarsi išdegęs akis? Gal jam reikia to, ko neduodu aš? Bet juk mes vienas kitam pažadėjom, kad lauksim ir neskubėsim mūsų santykiuose.
Atsidusi įsitaisiau ant plačios palangės ir žvelgiau į dangų. Ar Louis greitai grįš? Ar tarp mūsų niekas nepasikeis? Paparčiau galvą. Viskas negali būti blogai, bet ir negali būti gerai. Po šimts.
Sukrebždėjus kambario durims, tarpduryje pasirodė Louis. Jo veide galėjau įžvelgti susijaudinimą ir nuostabą. Širdis skaudžiai suplakė, kai nužvelgiau jį visą. Susivėlę plaukai, prasagstyti marškiniai atidengė pusę krūtinės ir moteriškų kvepalų kvapas pasklido po mano miegamąjį.
-Nemaniau, kad taip anksti gali čia pasirodyti,-šaltai pasakiau su sarkazmo gaidele balse.
Jo akys prisimerkė.
-Kodėl ne?
-Maniau būsi... užsiėmęs.
Louis ėmė artintis.
-Užsiėmęs kuo?-paklausė šilkiniu balsu.-O gal turėčiau klausti su kuo?
Argi būtina tai pabrėžti? Gal tai jam teikia kokį nors sadistinį malonumą?
Pakėliau smakrą žvelgdama tiesiai į jo rudas akis.
-Klausyk, jei nori miegoti su kita moterimi viskas gerai. Tačiau nesitikėk, kad man tai patiks. Arba pritarsiu. Nesidalysiu vyru su kita.-Jo akyse kažkas blykstelėjo.
Louis akyse tvyrojo mirtina ramybė.
-Taigi siūlai rinktis tarp tavęs ir Tanyos?
-Ne, liepiu rinktis tarp manęs ir bet kurios kitos moters, su kuria norėtum permiegoti, įskaitant ir Tanya.
-Man nepatinka ultimatumai, tačiau dėl tavęs, Tavija, šį vienintelį kartą nusileisiu. Vienintelė moteris, su kuria miegojau, buvai tu, ir mums teko nedaug miego, kiek pamenu.
Norėjau juo patikėti. Ak, kaip norėjau.
-Labai protinga, Louis, bet nesu vištelė aklai tikinti viskuo, kas jai sakoma. Sakai, kad nemiegojai su Tanya. Tačiau neneigi, kad mylėjaisi su ja.
Pykčio šešėlis perbėgo jo veidu.
-Todėl, kad aš su ja nesimylėjau,- jis stvėrė mane už pečių ir pastatė šalia savęs.-Arba tikėk manimi, arba ne. Renkiesi tu.
Žiūrėjau į jį, stengdamasi suprasti, ar jis sako tiesą. Jei taip, man reikės keisti nuomonę. O tai nebus lengva.
Mačiau įtampą jo akyse. Aplink akis ir burną įsirėžė raukšlelės. Staiga supratau, kad jei juo nepatikėsiu, vislas baigta. Jis be mažiausio gailesčio išmes mane iš savo gyvenimo visam laikui.
Ir būtent tai privertė pripažinti, kad jis yra sąžiningas. Aš tiesiog pati sau neleidau to pamatyti anksčiau.
-Tikiu tavimi,-švelniai tariau, bet tuo pačiu ir tvirtai.
Jo krūtinė pakilo ir nusileido, akyse blykstelėjo palengvėjimas, suspaudęs man širdį. Jam iš tiesų rūpi, ką aš apie jį manau.
Gniaužtai ant pečių atsileido.
-Ačiū,- tarė ir švelniai priglaudė lūpas prie manųjų. Jis leido man pajusti visumą. Tarytum iki šio momento pasaulis buvo padalintas į dvi puses, o dabar mano širdis būtų sujungta ir užanspauduota meile. Mano meile jam.
♧Pagaliau pasirodžiau ar ne taip? Jei kam nors įdomu, kodėl nerašiau dalių ir truputį užsidariau savyje paskaitykit tai.↓
Taigi nemaniau, jog po pirmos pradėtos rašyti ir baigtos istorijos savo darbuose (All Or Nothing), netekusiu noro toliau kažką rašyti. Atrodė kažko trūko, todėl nusprendžiau pailsėti ir išlieti jausmus skaitant knygas. :) Tai man padėjo ir aš sugrįžau. P.S. Labai dažnai skaitau romanus, todėl prarandu laiko nuovoką ir užmirštu viską. Labai apgailestauju, kad teko gana ilgai laukti naujos dalies ir mano apsireiškimo.♡
